Kokiais atvejais operacija yra vienintelis gydymo metodas, kaip jai pasiruošti ir kaip ji vyks? Kiekvienas pacientas turi žinoti atsakymus į šiuos klausimus dar prieš guldamas ant operacinio stalo.

Ar iš tiesų operacija jūsų atveju yra tinkamiausias gydymo metodas?

Daugeliu atveju (sergant urologinėmis, ginekologinėmis, vidaus organų ir onkologinėmis ligomis) chirurginė operacija yra pagrindinis ir bene veiksmingiausias gydymo metodas. Šalia to, taikomi kiti, papildomi gydymo metodai skirti priešoperaciniam pasirengimui ir chirurginio gydymo rezultatų pagerinimui.

Nė vienas sveikai mąstantis žmogus nepradės aštraus apendicito gydyti kompresais ar išgėrus „stebuklingo gėrimo“, tikėtis akmenų išnykimo iš uždegimo apimtos tulžies pūslės.

Gydymas be operacijos neturi būti tik trumpalaikis chirurginio įsikišimo atidėjimas. Kokia prasmė vartoti vaistus, suteikiančius tik laikiną palengvėjimą, atidėliojant efektyvų chirurginį prostatos adenomos gydymą? Tai neišmintinga ir netgi kenksminga, nes pradelsimas gali tik pabloginti būklę, iššaukti komplikacijas ir žymiai sumažinti operacijos efektyvumą.

Kada reikia daryti operaciją ir koks būtinas priešoperacinis pasiruošimas?

Pagal skubumą operacijas galima skirstyti į:
   

• Ekstra – kuomet reikia gelbėti paciento gyvybę. Šios operacijos atliekamos     nedelsiant, nustačius diagnozę. Pavyzdžiui, pleuros ertmės punkcija staigaus pneumotorakso atveju, kuomet kiekviena sekundė didina kvėpavimo ir širdies sustojimo riziką.    
• Skubios – atliekamos pirmomis paciento atvežimo į ligoninę valandomis, pavyzdžiui, operuojant aštrų apendicitą.
• Atidėtos – po neefektyvaus medikamentinio gydymo.        
• Planinės  - atliekamos po visapusiško priešoperacinio parengimo maksimaliai     palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, planinė kirkšnies išvaržos ar chroninio cholecistito operacija.