Lietuvoje daugėjant susirgimų COVID-19 infekcija, daliai gyventojų ji nebeatrodo tokia pavojinga kaip ankstesniais metais, tad susirgus reaguojama ramiau. Sveikatos specialistai sako pastebintys, kad per pandemiją susiformavęs įprotis greitaisiais testais pasitikrinti, ar atsiradę peršalimo simptomai nėra koronavirusas, išliko, ir primena, ką daryti pablogėjus savijautai ar susirgus.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, nors pastaruoju metu vaistinėse padaugėjo pacientų, ateinančių pasikonsultuoti dėl COVID-19 ar panašių infekcijų simptomų, žmonės į koronavirusą reaguoja gana ramiai.

„Dabar retas šios ligos baiminasi taip, kaip pandemijos laikotarpiu, padidėjusio streso ar nerimo vaistinių lankytojai tikrai nebejaučia. Tiesa, pastebime ir kitą įdomią tendenciją, kad asmenys, vos pajutę gerklės skausmą, slogą ar kosulį, iš karto perka savikontrolės greitąjį antigenų testą. Tai tarsi natūraliai per pandemiją susiformavusi reakcija. Kai pacientai perka testą, paklausiame apie jų savijautą bei simptomatiką, ir dažnas atsako, kad atlikti testą nori dėl saugumo ir ramybės“, – sako L. Vanagaitė.

Per rugsėjį savikontrolės greitųjų antigenų testų paklausa „Gintarinės vaistinės“ tinkle išaugo 6 kartus, palyginti su rugpjūčiu. Visgi pernai popandeminis rugsėjis buvo neramesnis – tuomet testų nupirkta beveik 2 kartus daugiau nei šiemet pirmąjį rudens mėnesį.

Pajutus simptomus – likti namuose

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė sako, kad pajutus į peršalimą panašius simptomus svarbu likti namuose, nedalyvauti jokiose šventėse, renginiuose, o tokius simptomus pajutusių vaikų nevesti į ugdymo įstaigas. Labiau atsipalaidavę gyventojai kartais į menkus simptomus, tokius kaip sloga ar gerklės perštėjimas, numoja ranka ir toliau tęsia kasdienes veiklas, tačiau tai didina kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir COVID-19, plitimo riziką.

„Koronaviruso simptomai gali būti panašūs į ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomus, todėl pasitikrinimui galima atlikti savikontrolės greituosius antigenų testus. Gavus teigiamą rezultatą, neturint galimybės likti namuose, reikia dėvėti medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint, registruotis pas šeimos gydytoją, kuris individualiai spręs, kokius tyrimus atlikti ir kokį gydymą skirti. Labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir bendrų prevencijos priemonių“, – komentuoja G. Gargasienė.

Pasikonsultuoti dėl to, kaip būtų galima lengviau ir greičiau įveikti koronavirusą, pacientai užsuka ir į vaistines. L. Vanagaitė sako, kad koronaviruso simptomams mažinti tinka tie patys preparatai, kaip ir peršalimo ar gripo, kadangi visų šių ligų simptomatika yra panaši. Tiesa, jeigu asmuo tikrai žino, jog serga COVID-19, jam rekomenduojama papildomai vartoti cinką bei vitaminus C ir D.

NVSC specialistė primena, kad kol jaučiami ligos simptomai ir gydytojas nepatvirtino pasveikimo fakto, reikia neiti į jokias viešas vietas, o turėjusiems kontaktą su COVID-19 susirgusiu asmeniu izoliuotis neprivaloma. Visgi patariama stebėti savo sveikatos būklę, pajutus simptomus atlikti savikontrolės greitąjį antigenų testą,  kreiptis į gydytoją ir laikytis bendrų prevencijos priemonių. Esant būtinybei bendrauti su koronavirusu sergančiu asmeniu, rekomenduojama dėvėti medicininę veido kaukę ar respiratorių.

Skatina prisiminti medicininių kaukių dėvėjimą

Pasak NVSC atstovės, labai svarbu ne tik tinkamai elgtis jau susirgus COVID-19 infekcija, bet ir nepamiršti per pandemiją išmoktų veiksmingų prevencijos taisyklių.

„Stenkitės kruopščiai plauti rankas – ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių, nesant galimybei nusiplauti – jas dezinfekuokite, nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis, dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas. Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine, o jei tokios po ranka neturite – čiaudėkite ir kosėkite į rankovę, geriausiai į alkūnės linkį. Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite ar nusidezinfekuokite rankas“, – vardija G. Gargasienė.

Net ir nesergantiems vertėtų prisiminti medicinines veido kaukes, o sergamumo pakilimo metu jas arba respiratorius dėvėti viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitur, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų.

„Koronavirusas niekur nedingo, tad turime nepamiršti jo saugotis. Vis tik efektyviausia priemonė, apsauganti nuo sunkaus sirgimo COVID-19 ar komplikacijų, yra skiepai. Itin rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ar hospitalizacijos. Dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą“, – pataria ji.