Dar net nespėjus atšalti ir atkeliauti drėgniems vėjuotiems orams, darbuose padaugėjo čiaudinčių ir nosis varvinančių kolegų, mažesni jų vaikai irgi jau ima sirguliuoti. Nors daugeliui atrodo, kad slogų sezonas atėjo per anksti, gydytojas Valerijus Morozovas sako, kad virusai neišnyko: vieni buvo aktyvūs vasarą, kiti pradeda daryti savo juodus darbus pereinamuoju į rudenį laikotarpiu. Tačiau jei sloga ar gerklės perštėjimas nesikomplikuoja, tereikia ramybės, šiltų skysčių ir simptomus lengvinančių priemonių, kurie kiekvienam gali būti skirtingi. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad rudenį dažniau stabtelima prie citrusinių vaisių ir imbiero lentynų, tad ji siūlo jau apsirūpinti žolelių arbatomis ir medumi.
Sloga nėra tik šaltojo sezono bėda
Grįžus po atostogų, o vaikams pradėjus lankyti darželius ir mokyklas, peršalimo ligų iškart padaugėja, o tai, pasak gydytojo Valerijaus Morozovo, kartais nulemia ne tik orai. „Atėjus rudeniui, padaugėja ir kontaktų, kurie vasarą buvo retesni, tad kolektyvuose pasidaliname virusais. Pereinamuoju į rudenį laikotarpiu dar gali būti ir enterovirusų, kurie buvo aktyvūs vasarą, be to, prisijungia ir kiti, kurie siautėja šaltuoju sezonu – rinovirusai, o vėliau mūsų tykos gripo virusai.
Nors daugelio įsivaizdavimu, sloguoti „pridera“ tik kai šalta, sloga ir gerklės perštėjimas užklumpa bet kada. Žiemą dar prisideda sausas patalpų oras, dėl kurio sausėja gleivinės, jei nesame užsigrūdinę, veikia ir šaltis, todėl virusams esame imlesni. Jei virusas nėra itin specifinis, (kaip pavyzdžiui, gripo atveju, kai kartais jau taikomas specifinis gydymas), lengvoms peršalimo ligoms nugalėti užtenka tik poilsio ir daugiau šiltų skysčių. Tada pasveiksite tikrai greičiau nei tuomet, kai dirbsite kaip dirbę ir numosite ranka į rekomenduojamą ramybę“, – sako gydytojas.
Gydytojo nuomone, kartais pakaktų tik šiltų arbatų, bet svarbu vartoti tai, kas tikrai padeda konkrečiam žmogui, o ne jo kaimynui ar draugui. „Visi vandenėliai, arbatos, purškaliukai, pastilės skirti tik palengvinti simptomams, jie nepastatys jūsų ant kojų per valandą. Jei jums vartojant kokią nors priemonę, simptomai lengvėja, puiku, bet jei niekas nesikeičiau – tikrai neverta tikėtis stebuklų. Vienam padeda gerklės skalavimas kokiu nors medetkų nuoviru, kitam jis kelia šleikštulį, bet štai pienas su medumi, kuriais gydė mama vaikystėje, sumažina gerklės perštėjimą“, – pastebi V. Morozovas.
Vaikams – švelnesnės priemonės
Pasak gydytojo, tai, kas tinka suaugusiems, ne visada tiks vaikams: „Aitrūs, turintys didesnę koncentraciją ar aštrų skonį preparatai vaikams nerekomenduojami. Jei stengiamės palengvinti gerklės skausmą, už purškiamus preparatus, kuriuos lengviau perdozuoti ir nudeginti gleivinę, geriau tiks čiulpiamieji: jie pasižymi ilgesniu veikimu, yra malonesnio skonio. Be to, vaikui čiulpiant pastilę, dėl susidarančio neigiamo slėgio, vyksta aktyvesnis nosiaryklės drenažas: tai reiškia, kad sekretas ištraukiamos iš ausų, sinusų, sumažėja komplikacijų rizika.“
Sloguojantiems dažnai atrodo labai svarbus ir nosies plovimas jūros vandeniu: „Tačiau mes nesame jūros gyvūnai, kuriems jis būtinas, tad toks purškalas veiksmingas tik tokiu atveju, kai nosies neįmanoma išsipūsti. Jei vaikas labai mažas ir to dar nemoka, arba vyresnis, bet jam nepavyksta. Esminis bet kokio simptominio gydymo tikslas – palengvinti savijautą. Jei sirguliuojama lengvai, be didelio karščiavimo, nevargina draskantis kosulys su dusuliu, o tik varva nosis ir šiek tiek peršti gerklę – taip negaluoti ikimokyklinukams visai normalu net iki dešimt kartų per metus. O užsitęsusi sloga nebūtinai sietina su virusais – ji dažnai atsiranda net ir vaikui iš šiltos patalpos išėjus į šaltą drėgną lauką“, – paaiškina gydytojas.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją
Vieni laikosi auksinės taisyklės registruotis pas gydytoja tada, jei per tris dienas savijauta negerėja arba blogėja, kiti ilgiau gydosi patys. Gydytojo V. Morozovo nuomone, į šeimos gydytoją visada verta kreiptis tada, kai nežinote, ką daryti arba kai kyla grėsmė sulaukti bakterinių komplikacijų.
„Dažniau į gydytojus dėl vaikų kreipiasi jaunos mamos, kurios nežino, ką daryti, pirmajai vaiko slogai užklupus arba tos mamos, kurios pro ausis praleidžia gydytojo patarimus. Jei du kartus per metus lengvas peršalimas baigiasi komplikacijomis ir antibiotikais, jau reikėtų sunerimti. Tik neaišku, ar visada buvo reikalingi antibiotikai, ar mama, sunerimusi dėl vaiko sveikatos, jų išprašė iš gydytojo. Jei argumentuojama, kad savaitę trunkantis kosulys jau gerokai užsitęsęs, tai taip nėra – nesunkus kosulys be kitų lydinčių simptomų (dusulio, aukštos temperatūros, darbingumo sumažėjimo) laikomas užsitęsusiu, jei trunka šešias savaites – štai tada jau reikia pradėti varstyti gydymo įstaigų duris ir ieškoti priežasties. O tai gali būti net ir skrandžio refliuksas. Aišku, jei kosulys įtakoja kasdienę veiklą, verta su gydytoju pasikonsultuoti ir gerokai anksčiau. Kaip jau minėjau, jei nežinote, ką daryti – klauskite daktaro“, – primena gydytojas V. Morozovas.
Gardžios arbatos – ne tik peršalus
Jei vasarą gurkšnojame vėsius gėrimus, dabar, kai jau pradeda anksti temti, dažniau norisi išgerti aromatingos arbatos. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, verta spintelėje turėti pačių įvairiausių rūšių arbatos, jas kaitalioti ir išbandyti vis naujas.
„Turime platų asortimentą tradicinių žolelių, kurios vartojamos peršalus – čiobrelių, ramunėlių, liepžiedžių, pipirmėčių, įvairių jų mišinių, rinkinių, skirtų tiek vaikams, tiek suaugusiems. Galima rinktis pagal kiekvieno skonį: ir vaisines, ir miško uogų skonio, pagardintas šaltalankiais, ženšeniu, cinamonu, citrina, imbieru arbatas. Yra specialiai skirtų kosuliui palengvinti, taip pat įvairių uogų tyrių su žolelėmis, skirtų karštiems gėrimams pasiruošti. Tradicinių arbatų mėgėjai ras daugybę juodosios ir žaliosios arbatos rūšių su priedais ir be jų“, – vardina O. Suchočeva.
Imbieras – šaltojo sezono favoritas
Vos atvėsus orams, dažniau stabtelime tiek prie citrusinių vaisių lentynų, dairomės ir imbiero šaknies. Pasak O. Suchočevos, lyginant imbiero šaknies pardavimus birželio–rugpjūčio mėnesiais su spalio–gruodžio mėnesiais – jie išauga net iki 70 proc.
„Žmonės mėgsta imbiero šaknį, kurią dažniausiai naudoja įvairiai – kas mėgsta ruošti imbierinę arbatą su medumi ir citrina, kas gardina įvairius patiekalus – ypač Azijos virtuvės skonių mėgėjai, ja taip pat gardina įvairius vaisių glotnučius ir kokteilius. Taip pat pastebime, kad vis populiarėja imbierinių gėrimų pardavimai. Kartu su imbiero šaknimi dažnas nusiperka ir citrinų, kitų citrusinių vaisių. Taip pat pastebime, kad žmonės jautrūs kainai – ieško įvairių akcijų, pasiūlymų, todėl atliepiame šį pirkėjų poreikį įsigyti sveikatai palankių produktų pigiau ir kiekvieną savaitę siūlome „Savaitės penketą“, kuriame rasite 5 vaisius ir daržoves už itin patrauklią kainą“, – informuoja komercijos operacijų vadovė.
Ji taip primena, kad norintys sutaupyti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse ir e. parduotuvėje www.rimi.lt visoje Lietuvoje gali rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje, tad renkantis arbatas taip pat galima rasti pigiausių jų variantų.
Liežuvis turi apie 9000 skonio receptorių. Skonis geriausiai skiriamas esant 24 laipsniams Celsijaus
Kitas faktas
Komentarai