Liaudies išmintis byloja: rytas už vakarą protingesnis. Su tuo sutinka ir mokslininkai. Jų teigimu, miego metu per dieną surinkta informacija apdoromama, susisteminama ir perkeliama saugoti į ilgalaikę atmintį.

Su amžiumi susiję pokyčiai

Senstant miegas pakinta. Dauguma garbaus amžiaus žmonių pastebi, kad užmigti tampa sunkiau, dažniau nubundama. Bendra miego trukmė sutrumpėja iki 6,5–7 valandų, o perėjimas iš miego į būdravimą ir atvirkščiai būna staigesnis, todėl susidaro įspūdis, kad miegas ne toks gilus, kaip jaunystėje.

Senatvėje tokie žmonės naktimis nubunda 3–4 kartus dažniau nei jaunuoliai. Tai susiję su tuo, kad gilaus miego fazė trunka trumpiau, be to, atsiranda poreikis nueiti į tualetą, apima nerimas, kankina diskomfortas ir lėtinių ligų keliami skausmai.

Miego sutrikimų pasekmės

Tokie sunkumai nusibosta ir erzina, tačiau retai kada būna išties labai pavojingi. Kadangi pagyvenę žmonės miega jautriau ir dažniau nubunda, jie gali jaustis nepailsėję, nors miego trukmė ir nepakinta.

Miego trūkumas gali sujaukti mintis ir sukelti psichikos sutrikimus, o jeigu ilsimasi labai mažai – haliucinacijas. Tai pagydoma, simptomai išnyksta ar bent jau būna ne tokie akivaizdūs, jeigu tik gerai išsimiegama.

Miego problemos – tai ne liga, o įvairių neurozių ir kitų sutrikimų pasekmė. Tai gali būti, pavyzdžiui, depresijos simptomas.

Kai kuriems tokio amžiaus žmonėms būdingas padidėjęs mieguistumas (hipersomnija) ir nevalingi mieguistumo priepuoliai dieną (narkolepsija), košmarai naktį ir prastas miegas.

Nuolatinis mieguistumas dieną ir miego sutrikimai naktį gali būti susiję su širdies ir plaučių nepakankamumu, nutukimu, miego apnėja ir kitomis problemomis. Visų šių sutrikimų gydymas priklauso nuo pagrindinės ligos pobūdžio.