Įdomūs faktai apie bičių pikį

Žodis „propolis“ kildinamas iš lotynų kalbos: „pro - prieš“ ir „polis - miestas“. Propoliu bitės padengia landas į savo „miestą“ - avilį ir šitaip užtikrina sterilią ir sveiką aplinką.

Priešistoriniuose uolų piešiniuose užfiksuotas laukinių bičių medaus, tad tikėtina ir kitų bičių produktų, rinkimas. Apie propolio naudą buvo žinoma ir jis buvo plačiai naudojamas Senovės Egipte, Senovės Graikijoje ir Romos Imperijoje.

Medicinos mokslo tėvu vadinamas Hipokratas gamino vaistus iš propolio, skirtus tiek išoriniam, tiek vidiniam naudojimui, rekomendavo propolį ir kitus bičių produktus naudoti sveikatos stiprinimui.

Popiežius Pijus XII paskelbė bičių pikį šventuoju maistu, šventais paskelbti du produktai – bičių pikis ir pienelis.

Bičių pikis empiriškai naudojamas jau tūkstančius metų, o intensyvūs tyrimai vyksta jau 50 metų. Vis daugiau mokslininkų ir medikų pripažįsta bičių pikio naudą ir rekomenduoja jį varoti tiek profilaktiškai, tiek gydymo tikslais.

Garsus medikas ir mokslininkas danas daktaras Karlas Lundas Agardas (karl Lund Aagaard) skyrė 20 savo karjeros metų skyrė intensyviems propolio ir jo naudos žmogui tyrimams. Šis mokslininkas įrodė, kad propolis ne tik ypatingai padeda gydyti ir stiprinti sveikatą, bet ir beveik neturi šalutinio poveikio. Kolegos ir mokslinė bendruomenė Karlą Lundą Agardą vadina daktaru Propoliu.

Hirosimos ir Nagasakio miestuose yra paminklai bitėms, žuvusioms su žmonėmis atminti.

Bičių turimi fermentai sąveikauja su augalų sakais ir pagaminama ši natūrali ir naudinga medžiaga. Įvairūs bandymai sukurti sintetinį propolio atitikmenį nepasiteisino - žmonių sukurtos medžiagos turėjo minimalų naudingą poveikį arba jo neturėjo visiškai.
Belieka pasikliauti darbščiųjų bičių darbų ir pasinaudoti jų dovana mūsų sveikatai ir puikiai savijautai.