„Tiek Europoje, tiek pasaulyje daugėja atvejų, kai nebeveikia antibiotikai. Pirmiausia, reikia riboti antibiotikų naudojimą žemės ūkyje, juos naudoti labai atsakingai ir tikslingai. Vis daugiau bakterijų pasižymi atsparumu kelioms antimikrobinėms medžiagoms. AMR tai tarsi XXI amžiaus maras“, – įspėja V. Paulauskas.
 
Anot specialisto, atliktų tyrimų rezultatai, kuomet iš mėsinių paukščių išskirtų žarnyno lazdelių buvo tiriamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, nuo 2008 metų iki 2016 metų rodo spartų didėjimą, kas tik patvirtiną problemos opumą.
 
Komentuodamas situaciją nacionaliniu lygmeniu, V. Paulauskas primena, jog tinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas veterinarijoje yra viena iš pagrindinių VMVT veiklos sričių. „Kuriame rekomendacines gaires gyvūnų augintojams, kaip atsakingai reikia naudoti antibiotikus“, – teigė V. Paulauskas.
 
Problemos aktualumas daugeliui dar nesuprantamas
 
Anot Europos Komisijos, antimikrobinis atsparumas didėja dėl netinkamų antimikrobinių vaistų vartojimo, o tai kartu reiškia ir menką visuomenės išmanymą šia tema. Lietuvoje „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo, jog tautiečiai, nepasitarę su gydytojais, antibiotikus naudoja susirgę bronchitu, gripu, kai skauda gerklę, vargina kosulys ar tiesiog karščiuojama.
 
Šiai dienai daugumai žmonių vis dar trūksta žinių ir supratimo, jog antibiotikai veikia tik bakterijas, bet ne virusus, o ir bakterijos turi būti konkrečiai identifikuotos, siekiant jas sunaikinti vaistais.
 
Be to, tik 37 proc. europiečių teigia žinantys, kad ES draudžia naudoti antibiotikus, kurie skatina greitesnį gyvūno augimą, o pirkdama produkciją visuomenė ne visada įsigilina iš kur ji atgabenta ir kaip buvo ruošiama pardavimams. Tinkama edukacija yra būtina siekiant mažinti antimikrobinių vaistų sukeliamas pasekmes.