Žalumynai ne tik suteikia patiekalams malonų aromatą ir subtilų skonį, bet ir papildo beišsenkančių naudingųjų medžiagų atsargas organizme, padeda įveikti daugelį negalavimų.
 
Bazilikai
 
Jų kvapūs lapeliai turtingi vitamino P, provitamino A, rutino, taip pat įvairių eterinių aliejų, sugebančių numaldyti galvos skausmą, įveikti nuovargį, išblaškyti liūdesį, nugalėti nemigą, suaktyvinti galvos smegenų veiklą, taip pat pagerinti virškinimą ir sustiprinti imunitetą.
 
Peršalus rekomenduojama pakvėpuoti karštais šviežių bazilikų ir džiovintų eukaliptų lapų, sumaišytų lygiomis dalimis, garais.
 
Pankoliai
 
Pankoliuose gausu eterinių aliejų, kalio, kalcio ir magnio. Magnis – vienas iš kaulinio audinio mineralinių sudedamųjų dalių: kartu su kalciu ir vitaminu D patikimai sustiprina kaulus, sulėtina osteoporozės vystymąsi. Magnis ir kalis padeda įveikti stresą, sumažinti dirglumą, padidina atsparumą nuovargiui, vadinasi, padeda išvengti ir plaukų trapumo, blankumo, odos vytimo, nagus išvagojančių griovelių.
 
Salierai
 
Dietologai pikantiško skonio lapų rekomenduoja dažniau vartoti linkusiems priaugti antsvorio žmonėms: salierai pasižymi švelniu šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, pagelbsti pasišalinti iš organizmo druskų pertekliui, todėl padeda išvengti patinimų ir nepageidaujamo kūno svorio didėjimo.
 
Salierų lapų ir kotelių nuovirą gerti labai sveika besilaikantiesiems dietos. Tris šaukštus smulkiai supjaustytų žalumynų reikia užplikyti 500 ml vandens ir 5 min. pavirti, paskui dvi valandas palaukti, kol pritrauks, ir perkošti. Salierų nuoviro patariama gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgant.
 
Salierai gerai dera su kitomis daržovėmis, grybais, mėsa, žuvimis, paukštiena. Pupelių, baklažanų, morkų, kopūstų ir bulvių valgiams jie suteikia rafinuotą aitroką kvapą. Be to, šie daržo augalai pagerina mėsos, paukštienos, žuvų ir jūros gėrybių baltymų pasisavinimą.
 

Petražolės
 
Populiarusis prieskonis – kalio, mangano, vitaminų C, B1, B2 ir karoteno šaltinis, o pagal askorbo rūgšties kiekį pranoksta citrinas ir apelsinus: vos 25–30 gramų petražolių lapelių gali patenkinti organizmo vitamino C visos paros poreikį.
 
Tų daržovių šakniagumbių ir žaliosios dalies antpilas ir nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, šalina druskų perteklių, pagerina savijautą sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, malšina skausmą, stiprina dantenas ir kvėpavimą daro gaivų. Tereikia arbatinį šaukštelį džiovintų petražolių gumbų ir du šaukštelius džiovintų lapelių užplikyti stikline vandens, indą su antpilu apvynioti storu rankšluosčiu ir dvi ar tris valandas palikti pritraukti. Perkošti šie naminiai vaistai mažais gurkšneliais išgeriami likus pusvalandžiui iki valgymo.
 
Salotos
 
Beveik 90 proc. salotų lapų sudaro vanduo, todėl jų galima valgyti iki soties nesibaiminant nutukti. Salotomis labai tinka paįvairinti vasaros valgiaraštį, nes, be gaivaus skonio, jos pasižymi ir gydomosiomis savybėmis, o ypač veiksmingai malšina dėl oro arba laiko juostų pasikeitimo, taip pat skrydžio lėktuvu arba keliaujant automobiliu užpuolusį galvos skausmą. Štai kodėl salotos vadinamos puikiu bet kokios kelionės pakeleiviu.
 
Be to, švelniai žaliuose lapuose yra nemažai chromo, o jis padeda deginti riebalus organizme, taip pat normalizuoja žarnyno veiklą. Beje, šis mikroelementas įstengia pažaboti alkio jausmą. Nenuostabu, kad patiekalai, į kuriuos būna įdėta salotų, pasotina ilgam.
 
Mėtos
 
Jaunučiuose jų lapeliuose ypač gausu sveikatai naudingų eterinių aliejų ir fitoncidų. Iš jų galima pasigaminti ir nuvargintą veido bei kaklo odą atgaivinančią priemonę. Šviežius lapus reikia nuplauti tekančiu šaltu vandeniu ir smulkiai sukapoti, tada užplikyti trupučiu vandens, o po pusvalandžio antpilą perkošti ir supilstytą į ledukų formeles laikyti šaldiklyje.
 
Krapai
 
Turi daug karoteno, vitaminų C, E, PP, P bei B grupės, folio rūgšties, juose nemažai geležies, kalcio ir fosforo. Smulkiai iškarpyti lapeliai gali padėti apsisaugoti nuo skrandžio ir žarnyno ligų, nes gerina virškinimą ir greitina žarnų judesius. Krapų sėklos slopina raumenų spazmus, todėl gali praversti varginamiesiems meteorizmo. Prieš valgant du kartus per dieną jiems patartina gerti po pusę stiklinės antpilo, paruošto iš krapų sėklų, ramunėlių žiedų ir raudonėlių antžeminės dalies (visko imama po lygiai) – šaukštas augalų mišinio užplikomas stikline vandens ir po ketvirčio valandos perkošiamas.
 
Krapai geba normalizuoti arterinį kraujo spaudimą (būtent dėl krapų sūrymas gelbsti esant pagirioms). Krapų sėklos vartojamos inkstų ligų profilaktikai (užpilui paruošti šaukštą sutrintų sėklų reikia užpilti verdančiu vandeniu, laikyti 10–15 min. ir gerti po šaukštą 3–4 kartus per dieną).