Vonios – tai ne tik maloni, bet ir naudinga procedūra. Ir kalba ne tik apie asmens higieną.
 
Vonios vandens procedūros medicinoje naudojamos seniai ir labai plačiai, ir jau kadaise yra virtusios atskiru mokslu.
 
Vonios gali būti bendros – visam kūnui, ir vietinės, kai į vandenį panardinama tik dalis kūno.
 
Pagal sudėtį vonios būna gėlos, mineralinės, dujų, aromatinės, gydomosios vaistažolių. O pagal vandens temperatūrą jos skirstomos į šaltas (žemiau 20 laipsnių), drungnas (20–33 laipsniai), indiferentines (34–37 laipsniai), šiltas (38–39 laipsniai) ir karštas (nuo 40 laipsnių ir karštesnės).
 
Pačia geriausia vis dėlto laikoma 37–38 laipsnių temperatūra. Karštesnis vanduo jus tiesiog išsekins.
 
Maudynėms vonioje galioja gana griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, negalima to daryti pilnu skrandžiu, iškart pavalgius. Maudomasi arba prieš valgį, arba 1,5–2 valandos po jo.
 
Po karštos vonios dera trumpam palįsti po vėsiu dušu. O ir mirkti vonioje negalima ilgiau kaip 10–15 minučių, daugiausia 20–25 minutes, net jei puikiausiai jaučiatės, antraip širdis patirs per didelį krūvį. Po procedūros patariama 15 minučių pailsėti.
 
Šilta, šilčiau, karšta!
 
Vonias gydomaisiais tikslais paprastai skiria gydytojas – jis nurodo ir vandens temperatūrą, maudynių trukmę, dažnumą, procedūrų skaičių vienam gydymo kursui. Tačiau ir paprastoje vonioje nerekomenduojama mirkti kasdien – geriau tai daryti kas 2–3 dienas.
 
Drungnos ir šaltos vonios jaudrina nervų sistemą ir skatina šilumos išsiskyrimą. Jos leistinos tik užsigrūdinusiems sveikiems žmonėms.
 
Indiferentinės gėlo vandens vonios maloniai gaivina organizmą. Šiltos – ramina, padeda įveikti nemigą.
 
Peršalus gerai padeda karštos vonios, bet tik tuo atveju, jei ligonio kūno temperatūra ne aukštesnė kaip 37 laipsniai. Karšta vonia skatina prakaitavimą, sušildo organizmą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, atpalaiduoja raumenis.
 
Kad sergančiajam būtų lengviau prisitaikyti, pirmiausia jis turėtų atsigulti į vandenį, kurio temperatūra – 36 laipsniai. Paskui kojūgalyje į vonią reikėtų pamažu pilti karštą vandenį, kol jo temperatūra pakils iki 40 laipsnių. Gulėti tokioje vonioje galima nuo 5 iki 10 minučių. Procedūros metu ligonio galvą patariama pridengti nedideliu rankšluosčiu, suvilgytu šaltu vandeniu. Išlipęs iš vandens, jis turi kruopščiai nusausinti kūną, šiltai apsirengti ir gultis į lovą.
 
Vanduo veikia žmogaus organizmą ne tik kaip temperatūrinis, bet ir kaip mechaninis bei cheminis dirgiklis. Tai reiškia, kad jis ne tik gali mus sušildyti arba atvėsinti. Specialiuose dušuose ir voniose atliekamas masažas, vandens savybė tirpdyti įvairiausias medžiagas bei dujas užtikrina jo cheminį poveikį mūsų kūnui. Todėl į vonios vandenį ir dedama visokių priedų – druskų, žolelių, aromatinių ir putojančių priemonių, – kad padėtų įveikti nuovargį, depresiją, visokius negalavimus. Šiltos vonios, tinkamai parinkus minėtus priedus, gerina savijautą sergant sąnarių, nervų ligomis, osteochondroze, podagra. Jos padeda greičiau pasveikti po sunkių ligų bei traumų, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms ir šiaip gamtos kaprizams. Net ir parduotuvėje įsigytos – žinoma, kokybiškos, – vonios druskos paverčia maudymąsi vonioje ne tik maloniu, bet ir naudingu. Mat druskų garai teigiamai veikia viso organizmo būklę: jis atsipalaiduoja, raumenys patiria, kas tai yra ramybės būsena, ir sušyla. Dėl to druskų vonios rekomenduojamos žmonėms, kamuojamiems neuralgijos, egzemos ar psoriazės, lėtinių sąnarių ligų, sutrikus medžiagų apykaitai.
 
Daugiau nei tik vanduo
 
Namų sąlygomis galima sėkmingai pasiruošti įvairių gydomųjų vonių. Paprastai joms naudojamas 36–38 laipsnių vanduo, procedūra trunka 15–20 minučių (vaikams – 5–10 minučių). Maudantis galva, kaklas ir širdies sritis turi likti virš vandens.
 
Nervų sistemą – ypač esant neurastenijai, neurozei, nemigai, – teigiamai veikia karšta vonia su 3–5 g kėnių aliejaus. Kaip ilgai mėgautis tokia vonia, sprendžiama pagal savijautą, pulso dažnį, tačiau procedūros trukmė neturėtų viršyti 20–30 minučių.
 
Populiarios vonios su spygliuočių ekstraktu. Jos gaivina, lengvai tonizuoja, padeda įveikti nuovargį, nervinę įtampą, dirglumą. Tokią vonią paruošti paprasta: vandenyje reikia ištirpinti 50–70 g spygliuočių ekstrakto (milteliais) arba 1–2 standartines tabletes – tai yra 30–60 g, arba 100 ml skysto ekstrakto. Pastarąjį, tarp kitko, galima pasigaminti patiems. Dvi saujas spyglių reikia užpilti litru verdančio vandens, pavirti 10 minučių ir nukošus supilti į paruoštą vonią.
 
Labai daug kam naudingos druskos vonios. Jos teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemos funkcijas, padeda sergantiesiems atramos ir judėjimo aparato, odos ligomis, malšiną skausmus ir spartina medžiagų apykaitą, pagerina savijautą sloguojant ir kosėjant, – trumpai tariant, jos yra labai universalios. Druskoje esantis jodas dezinfekuoja, slopina uždegimą, teigiamai veikia skydliaukės funkciją, bromas – ramina ir atpalaiduoja.
 
Druskos voniai paruošti reikia 250–500 g valgomosios arba jūros druskos. Ji suberiama į drobinį maišelį arba tankų sietelį ir per karšto vandens srovę suleidžiama į vonią (druska maišelyje ar siete turi visiškai ištirpti). Dėl malonaus aromato galima įlašinti 5–6 lašus eterinio aliejaus.
 
Tokiose voniose paprastai maudomasi kas antrą dieną arba dvi dienas iš eilės trečiąją darant pertrauką. Gydymo kursas – 12–15 vonių.
 
Šaltuoju metų laiku, kai paūmėja visokie negalavimai, maudžia sąnarius, laužia juosmenį, nemalonius simptomus gali palengvinti terpentino vonios. Specialiai tam skirto terpentino koncentrato arba emulsijos galima paieškoti vaistinėse. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 37 laipsnių, tačiau vis tiek iš pradžių gali pasirodyti, kad vanduo labai karštas – „gnaibo“ odą. Tai terpentinas dirgins nervų galūnes ir skatins smulkiąsias kraujagysles išsiplėsti.
 
Maudytis terpentino vonioje galima panirus iki krūtinės ne ilgiau kaip 10–15 minučių kas antrą dieną. Tai padės normalizuoti medžiagų apykaitą, pagerins nervų sistemos tonusą.
 
Dar mūsų močiutės žinojo, kad sergant peršalimo ligomis labai veiksmingos būna garstyčių vonios. Joms reikia 37–38 laipsnių vandens (200 litrų) ištirpdyti 100 g garstyčių miltelių drobiniame arba marlės maišelyje. Procedūros trukmė – 10–12 minučių. Jeigu garstyčių garai erzina nosies ir akių gleivinę, vonią, išskyrus paciento galvą, galima uždengti paklode.
 

Sveikomis laikomos šalavijų vonios. Joms dažniausiai naudojami vaistinėse pirkti šalavijų ekstraktai arba džiovinti muskatiniai šalavijai. Į vandenį skystis pilamas santykiu 4–5 litrai 100 litrų vandens arba beriama džiovintų žolelių – 200 g tam pačiam kiekiui vandens. Viskas gerai išmaišoma.
 
Beje, vandens temperatūra šalavijų voniai turėtų būti 35–37 laipsniai, maudymosi trukmė – 8–15 minučių. Procedūros leistinos kas antrą dieną arba dvi dienas iš eilės trečiąją darant pertrauką.
 
Šalavijų vonios labai veiksmingos sergant periferinės nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato, ginekologinėmis ligomis. Nors nervus ramina ir vonios su melisų bei kadagių nuoviru.
 
Liepžiedžių vonios padės kamuojant lėtinei nemigai, įaudrintiems nervams, esant nutukimui, kai reikia paskatinti prakaitavimą.
 
Pervargus, išsekus, organizmo tonusą pakels, kraujotaką pagerins vonios su paprastojo kaštono antpilu. Jam prireiks 50 g šviežiai susmulkintų kaštonų lapų užpilti 1 litru verdančio vandens ir palaikyti uždarame inde 30 minučių, kad pritrauktų. Nukoštą nuovirą galima pilti į vonios vandenį.
 
Analogiškai ruošiamos rozmarinų, pušų, diemedžių lapelių, apynių spurgų vonios.
 
Uždegimą slopinančiu ir šiokiu tokiu dezinfekuojančiu poveikiu pasižymi ramunėlių, pipirmėčių, kraujažolių, beržų pumpurų ir lapų, levandų, medetkų žiedų vonios. Reikia 8 šaukštus smulkintų žolelių arba jų mišinio užpilti 3 litrais verdančio vandens, palaikyti 30 minučių, nukošti ir supilti į vonios vandenį.
 
Turintiesiems bėdų dėl gausaus prakaitavimo, riebios odos, sergantiesiems seborėja specialistai rekomenduoja vonias su ąžuolo žievės nuoviru: 500 g smulkintos žievės reikia virti 4 litruose vandens 30 minučių, tada supilti į vonią. Analogiškomis savybėmis pasižymi ir baltojo gluosnio žievės antpilas (5 šaukšteliai žievės miltelių, 3 litrai šalto vandens ir 8 valandos „brandinimo“).
 
Savo poveikiu ąžuolo ir gluosnio žievei artimi riešutmedžio lapų bei juodauogio šeivamedžio žiedų bei vaisių antpilai.
 
Prakaitavimą padės įveikti vonios su actu (vienai voniai – 0,5 litro 3 procentų acto).
 
Kovojant su egzema gelbsti raudonėlio vonios: 100 g džiovintų šakelių ir žiedų susmulkinkite, užpilkite 3 litrais vandens, pavirinkite 10 minučių, nukoškite ir supilkite į vonios vandenį.
 
Esant odos grybeliui maudykitės čiobrelių ir ąžuolo žievės voniose.
 
Kamuojant nuolatiniam išsekimui arba greitai pavargstant rekomenduojamos vonios su 5–6 lašais arbatmedžio aliejaus. Rožių aliejus padės greičiau užsigydyti odos žaizdeles, ją tonizuos, palengvins nervinę ir emocinę įtampą. Kaip priemonė nuo celiulito giriamos vonios su 3–5 lašais greipfrutų arba raudonųjų apelsinų eterinio aliejaus. Sergantiesiems bronchitu ir peršalimo ligomis tinka rozmarinų arba levandų aliejus. Svarbu nepersistengti – 2–6 lašų eterinio aliejaus visiškai gana.
 
Vonios taisyklės
 
Gydymo ir reabilitacijos įstaigose gydomąją vonių galią, kaip ir jų saugumą sveikatai, užtikrina specialistai. Praktikuojant tokias procedūras namuose reikia gerai įsiminti temperatūrų režimus, nepiktnaudžiauti rekomenduojamu maudynių laiku ir dar šį bei tą žinoti, kad vonių poveikis tikrai būtų naudingas, o ne žalingas sveikatai.
 
Pavyzdžiui, gali pasirodyti beprasmiška, tačiau prieš gydomąsias vonias būtina nusimaudyti po dušu – odos paviršius turi būti švarus. Viena didžiausių daugybės žmonių daromų klaidų kaip tik ir yra tai, kad jie mėgsta pirmiau pasilepinti putų vonioje, o paskui jau nusišveisti po tekančiu vandeniu.
 
Gydytojai nuolat įspėja, kad žolelės nėra jau toks nekaltas vaistas. Tai reiškia ne tik tai, kad vaistažolių arbatomis reikia mėgautis labai atsargiai. Žolelių ir aromatinėse voniose taip pat galima maudytis ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę.
 
Žmonėms, kurių padidėjusi kūno temperatūra, maudytis vonioje išvis negalima. Kaip ir esant odos uždegimams, pūliuojančioms žaizdelėms.
 
Karštos vonios draudžiamos sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
 
Ginče, kuris paros metas palankiausias vonios procedūroms, gydytojai kol kas dar nepriėjo prie vieningos nuomonės. Vieni teigia, kad jas reikėtų praktikuoti rytais, kiti – jog vakarais. Tad geriausiai turbūt būtų dėl to apsispręsti individualiai: pagal savo savijautą po maudynių, reikalingos vandens temperatūros ir išvis dienos režimo. Juk jeigu pagulėję šiltoje vonioje paskui strimgalviais išlėksite į darbą, rizikuosite persišaldyti. Turėkite omenyje, kad po procedūros turėtų praeiti ne mažiau kaip valanda, o dar geriau – dvi (medikai ir dėl to nesutaria), kol išeiti į lauką bus saugu.
 
Prieš pildami ar berdami bet kokių priedų į vonios vandenį – ar žolelių, ar aromatinių aliejų, – būtinai įsitikinkite, jog nesate jiems alergiški. Užlašinkite aliejaus ar antpilo lašelį ant riešo iš vidinės pusės, jeigu per dvi valandas nepasireikš alerginė reakcija, galite drąsiai ji naudoti.
 
Nepanirkite į vonios vandenį iškart, jei jo temperatūra gerokai viršija kambario.
 
Nebūtina vien tinginiauti vonioje – galima ir net patariama trinti kūną kempine.
 
Prieš lipdami iš vonios apsiliekite šiltu vandeniu iš dušo – tik be jokio muilo! – ir kuo greičiau švelniai nusausinkite kūną.
 
Po karštos vonios reikėtų atsigulti į lovą bent 40 minučių.