Gaila, bet vis dažniau tenka išgirsti, kad vaikas serga autizmu. Ar mes mokame atpažinti šią ligą, būti su ja sergančiais kartu?

Kas yra autizmas?

Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai prasideda iki 3 metų amžiaus, t. y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi. Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad nusiramintų, arba daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, tokie žmonės turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Toks elgesys apsunkina ne tik sergančiojo autizmu, bet ir jo artimųjų bei kitų, kuriems tenka per gyvenimą bendrauti su tokiu asmeniu, gyvenimą.

Autizmo priežastys nėra tiksliai žinomos. Vieni mokslininkai nurodo, kad ligą lemia genai, kiti teigia, jog priežastis gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tėvai atžalos kalbos sunkumais paprastai susirūpina jai sulaukus maždaug 2 metų amžiaus, tačiau kitų požymių gali pasireikšti daug anksčiau.

Autizmo požymiai

Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kuriems yra autizmo spektro sutrikimų, pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), t. y. vaikai nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti, nors visa tai jau buvo tarsi gerai išmokę. Tai būdinga tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, neaišku. Autizmą galima įtarti, jeigu vaikas:

• Nereaguoja į savo vardą;
• Negali paaiškinti, ko nori;
• Kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
• Neklauso nurodymų;
• Kartais atrodo, kad yra kurčias;
• Atrodo, kad kartais girdi gerai, kartais – ne;
• Nerodo į daiktus, nemojuoja rankute atsisveikindamas (nedaro „ate-ate“);
• Išsivysto staigaus įniršio ir agresijos priepuoliai;
• Pasireiškia keisti, neįprasti judesiai;
• Vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs (priešinasi ką nors keisti, išmokti);
• Nemoka žaisti su žaisliukais;
• Neatsako šypsena į šypseną;
• Nežiūri į akis;
• Nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
• Atrodo, kad labiau mėgsta žaisti/būti vienas;
• Ima daiktus tik sau;
• Pagal savo amžių atrodo labai nepriklausomas (neprisirišęs);
• Tarsi gyvena savo pasaulyje;
• Kažkokiu būdu nutildo („išjungia“) aplinkinius;
• Keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių;
• Didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juo į vieną liniją, dėstydamas tam tikra nekintama tvarka.

Svarbiausia – mylėkime juos... Nors jie ir kitokie, bet yra greta mūsų.