Natūralu, kad kartais nerimaujame dėl savo pačių arba artimųjų sveikatos ir gyvybės, ypač, kai jie suserga, tačiau kai kuriems žmonėms nerimas dėl mirties pasireiškia per daug įkyriai ir gadina gyvenimą. Liguista baimė mirti arba įkyri staigios mirties baimė, vadinama tanatofobija. Dažniausiai tanatofobija nustatoma tiems žmonėms, kurie ilgiau nei 6 mėnesius nuolat mąsto apie mirtį, panikuoja nuo minties, kad gali išnykti, o kartais baiminasi pačio mirties proceso, dėl to negalėdami būti ramūs ir džiaugtis gyvenimu. Taigi, ką daryti, kad baimė numirti neapkartintų gyvenimo?

Liguistos baimės numirti požymiai

Turintiems tanatofobiją, simptomai gali būti ne visą laiką – kartais susilpnėti, kartais sustiprėti. Jeigu galvodami apie savo ar artimųjų mirtį, pastebite šiuos požymius, tai gali reikšti, kad turite liguistą mirties baimę:

• panikos priepuoliai;
  
   

• padidėjęs nerimas;
  
   

• galvos svaigimas;
  
   

• prakaitas;
  
   

• nereguliarus širdies plakimas;
  
   

• pykinimas;
  
   

• skrandžio skausmas;
  
   

• didelis jautrumas karštai ar šaltai temperatūrai.
  
   

Kai prasideda arba pablogėja tanatofobijos epizodai, taip pat galite pastebėti ir šiuos požymius:

• vengiate draugų ir šeimos ilgą laiką;
  
   

• be priežasties pykstate arba/ ir liūdite;
  
   

• apima stiprus kaltės jausmas;
  
   

• jaučiate nuolatinį nerimą.
  
   

Rizikos faktoriai, kurie gali sustiprinti mirties baimę

Veiksniai, galintys padidinti anatafobijos išsivystymo riziką:

1. Amžius. Mirties nerimas įprastai stipriausiai jaučiamas apie 20-30-uosius gyvenimo metus, tačiau, senstant, jis nyksta.
   
    

2. Lytis. Tiek vyrai, tiek moterys gali patirti tanatofobiją, tačiau moterims neretai kyla ir antra tanatofobijos banga apie 50-uosius gyvenimo metus.
   
    

3. Senstantys tėvai. Daugeliui stiprią mirties baimę sukelia faktas, kad jau sensta jų tėvai. Taipogi, nors vyresnio amžiaus žmonės rečiau nei jaunesni išgyvena tanatofobiją, tačiau jie gali bijoti pačio mirties proceso, kad mirtis bus nemaloni (jog mirdami sirgs, bus vieni, ir pan.), ir itin baiminasi dėl savo vaikų savijautos – kokia ji bus, kai tėvams teks numirti.
   
    

4. Sveikatos problemos. Žmonės, turintys fizinės sveikatos problemų, dažniau svarsto apie savo ateitį, galvoja apie mirtį ir jos baiminasi.
   
    

Kaip gydoma tanatofobija?

Įdomu tai, kad labai tikintys Dievu, nuolankūs ir taikūs žmonės, kurie geba priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, lengviau susitaiko su mirties faktu. Tačiau tiems žmonėms, kurie įkyriai nerimauja dėl mirties ir negali džiaugtis gyvenimu, gali prireikti psichologinės pagalbos.

 

Jei nerimas dėl mirties perauga į paniką arba atrodo pernelyg ekstremalus, taip pat su juo nepavyksta susitvarkyti patiems, būtinai kreipkitės profesionalios pagalbos. Gydytojas padės išmokti geriau valdyti savo jausmus ir mintis.

 

Siekiant palengvinti nerimą, kylantį dėl mirties baimės, gydytojas gali naudoti vieną ar kelis iš šių metodų:

• Pokalbių terapija. Dalijimasis išgyvenama patirtimi su terapeutu gali padėti geriau susigyventi su savo jausmais.
  
   

• Kognityvinė elgesio terapija. Šio tipo gydymas orientuotas į praktinių problemų sprendimų kūrimą. Elgesio terapijos tikslas – ilgainiui padėti pakeisti žmogaus mąstymo modelį, palengvinant mintis (šiuo atveju, kuomet susiduriama su mirties tema arba pačiu mirties faktu).
  
   

• Atsipalaidavimo būdai. Meditacija, kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti fizinius nerimo simptomus, kai jie atsiranda. Laikui bėgant šie metodai gali padėti sumažinti jūsų specifines baimes apskritai.
  
   

• Vaistai. Gydytojas gali paskirti vaistus, kad sumažintų jaučiamą nerimą ir paniką, kurie būdingi fobijoms. Visgi, vaistai yra laikinas sprendimo būdas, kol jūs dirbate su savo baimėmis ir mokotės su jomis susigyventi.