Sklaidome mitus apie dietas

Ne paslaptis, kad kiekvienos epochos metu buvo savitas grožio supratimas. Šiais laikais dauguma su nuostaba žiūrime į Rubenso tapybą, kurioje pavaizduotos apvalainos moteriškės ir negalime patikėti, kad kadaise buvo laikai, kuomet kraują kaitindavo būtent jos, o ne lieknos it smilgos gražuolės, kurios, tiesą sakant, tais laikais buvo laikomos paprasčiausiai ligotomis.

Taip, šiais liekno kūno kulto laikais, net ir keli papildomi kilogramai laikomi tarsi kažkuo gėdingu. Taigi nenuostabu, kad žiniasklaida tiesiog mirga nuo įvairių lieknėjimo preparatų reklamos, kuriuose „išganingų“ patarimų nevengia žarstyti ir vietinio bei pasaulinio lygio žvaigždės. Pasižiūrime keletą efektingai atrodančių „prieš“ ir „po“ nuotraukų, paskaitome apie lengvai numestus kelis, o kartais net ir kelias dešimtis kilogramų, ir aklai griebiamės tų „stebuklingųjų“ dietų, kurios tariamai padėjo kitiems. Na gerai, išlikime sąžiningi iki galo: taip, dietos iš tiesų padeda atsikratyti svorio, tačiau jei vienoje svarstyklių pusėje pakabintume dietas, o kitoje sveikatą – dažniausiai rezultatai būtų tikrai ne sveikatos naudai. Kas gi dėl to kaltas? Greičiausiai – visuomenėje įsišakniję mitai apie svorio metimą. Būtent juos ir aptarsime šiame straipsnyje.

Pirmas mitas: geriausia dieta yra ta, kuri padeda greitai numesti svorio. Specialistai vienu balsu tvirtina, kad tokios dietos kaip tik visai neefektyvios. Negana to, tokių dietų laikymasis įprastai susijęs su maisto kiekio arba maisto produktų ribojimu, taigi toli gražu neugdo teisingos mitybos įpročių. Išvada: greitai numesite ir dar greičiau priaugsite.

Antras mitas: dauguma dietų yra universalios, ir tinkamai laikantis nurodymų, gali padėti visiems. Visi mitybos specialistai patvirtins, kad universalios dietos neegzistuoja, nes tinkamų maisto produktų parinkimas yra labai individualus. Kiekvieno žmogaus organizmo savybės yra skirtingos, todėl vienam labiausiai tiks griežta dieta, o kitam – ne. Nepamirškime ir to, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai toleruoja maisto produktus, o tai labai įtakoja dietos veiksmingumą.

Trečias mitas: griežtos dietos yra efektyvesnės. Kalbant apie griežtas dietas dažniausiai omenyje turimos mono dietos (vieno produkto). Tačiau monotoniška mityba gali labai pakenkti organizmui. Be to, pernelyg griežtas dietas organizmas sunkiai toleruoja. Pavyzdžiui, net ir laikantis tokios iš pirmo žvilgsnio sveikos vaisių ar daržovių dietos, jau po kelių dienų galite pajusti išsekimo ir net rimtų sveikatos sutrikimų simptomus. Todėl maždaug 70% moterų, besilaikančių griežtų dietų, paprasčiausiai neištveria ir vėl grįžta prie įprastos mitybos. Na, o apie tai, kad iš vieno produkto tiesiog neįmanoma gauti visų reikiamų medžiagų – kalbėti net neverta.

Ketvirtas mitas: reikia rečiau valgyti. Kad valgyti reikėtų mažiau – visiška tiesa, tačiau rečiau – tikrai ne. Dauguma mitybos specialistų patvirtins, kad dažnas valgymas mažesnėmis porcijomis yra daug efektyvesnis, nei retas valgymas gausiomis porcijomis. Rečiau valgydami iššauksite organizmo alkį, todėl sekančio valgymo metu tiesiog daugiau suvalgysite ir tokiu būdu perkrausite savo skrandį. Juk visi žinome, kad būdami alkani maistą tiesiog „ryjame“ beveik nekramtydami, o sotumo jausmas ateina tik po 20 minučių. Taigi skubėdami per tas 20 minučių suvalgysite gerokai daugiau, nei suvalgytumėte tuo atveju, jei alkio jausmas nekankintų. Be to, į skrandį patekęs prastai sukramtytas maistas sunkiau virškinsis.

Penktas mitas: jei įprastą racioną pakeisime į vaisius ir daržoves – ne tik sulieknėsite, bet ir sveikai maitinsitės. Šį teiginį dauguma suvokia kaip aksiomą. Tokios dietos pagrindas – mažas suvartojamų produktų kaloringumas, taigi iš esmės dieta gali būti veiksminga. Ir vis dėl to, nepamirškime, kad laikantis bet kokios dietos, pirmiausia reikia atsižvelgti į savo sveikatos būklę. Taigi sergantiems inkstų, skrandžio, kepenų ar žarnynų ligomis tokios dietos reikėtų atsisakyti. Ir bet kuriuo atveju, prieš renkantis dietą pirmiausia pagalvokite, ar organizmas iš gaunamų produktų turės galimybę pasisavinti visas jam reikalingas medžiagas.

Šeštas mitas: visiškas riebalų atsisakymas garantuoja svorio kritimą. Ar daug žinote produktų, kuriuose nebūtų riebalų? Jei kalbėtume apie racionalią mitybą, kurios metu organizmas būtų pamaitinamas visomis jam būtinomis medžiagomis – tuomet riebalų išvengti paprasčiausiai nepavyks. Visai kas kita – sumažinti suvartojamų riebalų kiekį. Tai tikrai yra įmanoma ir sveika.

Septintas mitas: badavimas – tai ir organizmo valymas, ir puikus būdas sulieknėti. Sulieknėti – sulieknėsite, bet savo organizmui padarysite labai didelę žalą. Badaudamas žmogus netenka ne tik svorio, bet ir būtinų vitaminų. Dietologai teigia, kad kur kas efektyviau lieknėti palaipsniui mažinant porcijų kiekį ir didinant fizinį aktyvumą. Juk iš esmės svorio metimas – ne vienos dienos pramoga. Numetus kelis kilogramus, esamą kūno svorį reikės kažkaip išlaikyti, o juk badauti visą gyvenimą tikrai negalėsite.

Aštuntas mitas: kuo ilgiau trunka dieta, tuo ji efektyvesnė. Žmogaus organizmas sugeba gana greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, taigi ir su dietomis yra tas pats: po tam tikro laiko organizmas pripranta ir svorio kritimas sulėtėja. Dietologai pataria: jei dieta sveika, o svoris nustoja kritęs, tiesiog padidinkite fizinį krūvį, kad būtų sudeginama daugiau kalorijų. Tik nepamirškite, kad mityba ir sportas turėtų tapti jūsų gyvenimo būdu. Jei po kelių dienų nuo dietos pradžios grįšite prie įprastų įpročių – svoris ir vėl sugrįš.
 

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Nesvarbu
2012-06-20 21:12
Apie visas probelmu visems buna del višvorio
siiii
2012-02-20 21:17
Na, dėl badavimo galima ginčytis. Vienos dienos iškrova organizmui nekenkia.
Laima
2012-02-20 19:19
Visos tos trumpalaikės dietos nėra veiksmingos. Reikia sureguliuoti mityba ir fizines apkrovas - čia vienintelis būdas, padedantis ilgam laikui atsikratyti svorio.
Ziva
2012-02-20 19:17
Turejau 20 kg anstvori. Isbandziau visas dietas ir nieko, svoris tuoj pat sugrizo. Tuomet nusprendziau kardinaliai pakeisti mitybos iprocius ir pradejau maitintis reguliariai, saujos dydzio porcijomis. Per pusantru metu numeciau 20 kg