Pirmadieniais kalbamės su žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie sveikatinimo - tikimės, kad šie interviu jums taps ne tik įdomiu paskaitymu, bet ir paskata patiems gyventi sveikiau.

Šiandien pateikiame įdomų pokalbį su Vilma Brunhuber - moterimi, kuri ne tik pati gyvena sveikai, bet ir to moko kitus. Vilma ne tik sveikai maitinasi, nepamiršta fizinio aktyvumo, bet ir į gyvenimą žvelgia su šypsena, o savo žinias įgytas mokantis Kaune bei Niujorke ji pritaiko asmeninėje praktikoje - „Vilma’s Wellness, Look and Feel Young at any Age“.

Tad ką reikia daryti, kad atrodyti ir jaustais jaunai, nepriklausomai nuo amžiaus?  

Vilma, trumpai papsakokite apie save – kur mokėtės, kokį išsilavinimą įgijote?
Aš esu baigusi Kauno Medicinos Universitetą. Tuoj po studiju, kadangi tai buvo 1992-ieji metai ir „tarybines sienos“ atsidarė į pasaulį, aš išvykau į Niujorką pasidairyti ir galbūt pratęsti studijų.

Gydotojos darbo man nepavyko pratęsti dėl kalbos stygiaus, tektų persilaikyti gausybę egzaminų, tad dirbau gydytojo asistente. Dirbau beveik 20 metų – kelis metus vidaus ir kardiologijos srityje, po to dermatologijos ir kosmetinės/ lazerio chirurgijos kabinete. Per visus tuos metus teko pamatyti kaip modernioji medicina yra atitolusi nuo žmogaus, kaip visumos gydymo. Yra gydomi simptomai, neatsižvelgiant į aplinkybes – kodėl visa tai atsitiko, koks to žmogaus gyvenimo būdas, mityba, šeimos ir darbo santykiai, fizinis aktyvumas. Nusivyliau kapitalistinės medicinos veikimo pagrindu (viską diktuoja draudimo ir vaistų kompanijos).

Mano nuomone, viskam yra vieta – tiek gydytojams, tiek sveikatingumo konsultantams, kurie gali skirti daugiau laiko žmogui ir į jį žiūrėti, kaip į visumą. Jeigu aš susilaužysiu koją, eisiu pas gydytoją, bet manau, kad daugelio ligų ir negalavimų galima išvengti pakoregavus gyvenimo stilių.

Idealiausias variantas – integracinė medicina. Mano susižavėjimas žmogaus galimybėmis sau padėti ir išgyti buvo išlikęs iš vaikystės praleistos Lietuvoje. Lietuvių papročiai gydyti žolelėmis buvo ir turbūt išliks, nepaisant dabartinių technologijų. Mano močiutė žinojo daug natūralios medicinos receptų ir vasaros metu aš padėdavau jai rinkti ir džiovinti vaistažoles. Tad nenuostabu, kad aš vėl sugrįžau į tai, ką mūsų protėviai sėkmingai naudojo ivairių negalavimų gydymui. Niujorke aš studijavau Institute for Integrative Nutrition ir dabar esu Board Certified Holistic Nutrition and Wellness Coach. Mano praktika vadinasi „Vilma’s Wellness, Look and Feel Young at any Age“. (www.vilmaswellness.com)

Trumpai pristatykite savo dabartinę veiklą?
Aš nesu dietologė. Aš netikiu dietomis. Dietos yra trumpalaikės kaip mados. Aš esu kaip gidė, padedanti žmonėms sugrįžti į sveiką gyvenimo būdą. O tai nėra vien tik mityba. Maistas turi didžiulę reikšmę mūsų gerovei, bet tai yra antrinis rodiklis. Pirminis ir pats svarbiausias – mūsų gyvenimo stilius – ar mes dirbam mėgstamą darbą, ar turim šiltus santykius šeimoje, ar mūsų galvosena yra pozityvi, ar mes užsiimam fizine veikla...

Norėčiau paminėti, kad po vasaros smagumų ir atostogų aš turiu rudenio pasiūlymą kiekvienam norinčiam pagerinti savo sveikatą ir pakeisti gyvenimo stilių. Rugsėjo ir spalio mėnesiais pirmąją konsultaciją siūlau nemokamai. Daugiau informacijos galite rasti mano puslapyje: www.vilmaswellness.com.

„Prie krioklių New Hampshire valstijoje“

Propaguojate sveiką gyvenimo būdą, tačiau ar šitaip buvo visada? Kas paskatino gyventi sveikiau ir labiau rūpintis savimi?
Lietuvoje, dar jaunystėje aš tikrai negalvojau apie tai, ką aš valgau. Kiek pamenu, mano mama kiekvieną dieną gamino valgyti, nebuvo populiaru eiti į restoranus, nebent progai esant, maistas buvo mažai perdirbtas ir daug ką pirkdavom iš ūkininkų, „tiesiai is lysves“, kaip mano močiutė sakydavo. Nuvažiavus į Ameriką aš susidūriau su tuo, ko nebuvau iki tol mačiusi - didžiausi marketingai, užversti įvairiausia, spalvingiausia ir gardžiai kvepiančia produkcija. Ką gi aš galėjau žinoti, 20-etei tai pasirodė „wow“. Po metelių aš pastebėjau, kad man prisidėjo keli kilogramai. Jie vėl nukrito, bet dar po keletos metų man iškilo keisti virškinimo sistemos sutrikimai. Aš, žinoma, pasijusdavau geriau, kai atvažiuodavau į Lietuvą, ar turistaujant po kitas pasaulio šalis. Kilo klausimas – kodėl?

Po truputėlį pradėjau skaitinėti literatūrą ir domėtis dietom, maisto kokybe... Vienas po kito, ir aš darbe tapau „keistuole“, nes atsinešdavau savo gamintą valgį, kuris atrodė kitaip, nei dauguma amerikiečių yra įpratę. Be to, mano vyrui nuo pastovaus streso darbe, dažnų komandiruočių ir su tuo susijusio valgymo restoranuose atsirado negalavimų. Mano entuziazmui atstatyti mūsų sveikatą nebuvo ribų. Pakeitėm produktus į organinius, pradėjau atyidžiau skaityti maisto produktų etiketes.

Aš pasijaučiau žymiai geriau. Kelios mano bendradarbės pradėjo megdžioti mano valgiaraštį. Sveikata yra mūsų turtas, kurio mes neįvertiname iki tol, kol iškyla problemų. Mūsų kūnas yra tobulas. Kiekviena ląstelė gali atsinaujinti, reikia tik kelių mėnesių. Įsivaizduokit, kiek mes turim įnešti žalos, kad mūsų kūnas nesugeba atsinaujinti ir pradeda byrėti/ rūdyti/ stingti.

Kodėl neužtenka tiesiog rūpintis savo sveikata? Kodėl nusprendėte padėti žmonėms gyventi sveikiau?
Kaip džiugu matyti sveiką ir energingą žmogų, ar ne? Mes pastebim juos gatvėse, žavimės žurnaluose. Tai sukelia abipusį pasitenkinimą.

„Belaukiant masažo Tailande“

Ar sveika savijauta priklauso tik nuo tinkamos mitybos, aktyvaus gyvenimo būdo, ar tai labiau emocinė būsena?
Viskas kartu – negalima atskirti emocijų, gyvenimo stiliaus ir mitybos. Viskas yra tarpusavyje surišta. Sakykim aš vėlai atsikėliau, nes užsiziūrėjau TV ir nespėjau ramiai pavalgyti pusryčių. Bėgu į darbą alkana, nutveriu kavos ar arbatos puodelį kur greitomis ir galbūt bandelę. Laikinai pasijaučiu energinga. Bet tai trunka tik kelias valandas ir aš vėl tampu suirzus, nes cukraus kiekis kraujyje nukrinta. Iki pietų dar nemažai laiko, tad vėl imu kas po ranka – kava ir saldainis ar bandelė. Mano energija vėl svyruoja ir aš vos ištraukiu iki pietų. Mano bloga nuotaika persiduoda aplinkiniams ir gaunasi užburtas ratas. Kai sugrižtu namo, puolu valgyti godžiai ir gausiai. Bet tos energijos nėra kur sunaudoti ir laikas eiti miegoti. Su pilnu skrandžiu blogai miegu ir sekančią dieną atsikeliu tokios pačios būklės, kaip ir praeitą dieną... Tai labai tipiškas variantas daugeliui žmonių.

Kaip atsikratyti neigiamų emocijų?
Neigiamos emocijos iškyla neatsitiktinai. Kaip jų atsikratyti vieno recepto nėra. Jų nereikia atsikratyti, bet gal geriau įsiklausyti ar savęs paklausti iš kur jos kilo?
 
Kokias neteisingos gyvensenos klaidas dažniausiai pastebite? Su kokiomis smulkiomis nuodėmėmis reikėtų kovoti pirmiausiai?
Gyvenimo tempas yra didelis ir mes jį dar stengiamės greitinti. Apsikraunam darbais, įsipareigojimais, bandom būti „superwoman“ ar „superman“. Sustokim ir pajuskim gyvenimo grožį ir džiaugsmą, mylėkim save.

„Sedonos kalnuose, Arizonos Valstijoje“

Gyvenate ne Lietuvoje, o Londone, tačiau mokėtės ir Niujorke. Kuo skiriasi lietuvių, britų ir amerikiečių mitybos įpročiai? Kuri tauta sveikiausia ir ko mums reikėtų pasimokyti iš britų, ar amerikiečių? O gal ir jie turi, ko iš mūsų išmokti?
Pasaulyje yra susidariusi nuomonė, kad jeigu kas yra kilę is Amerikos, tai yra geriausia. Kaip ten bebūtų, Amerika diktuoja gyvenimo stiliu visam pasauliui. Yra ir geru dalykų, o daug ką vertėtų atmesti. Ko tikrai nepatarčiau niekam mokintis, tai mitybos įpročių iš amerikiečių – gausios, kaloringos porcijos, maisto produktai labai perdirbti.

Į Angliją aš persikėliau vos prieš 6 mėnesius, bet tuoj pat pastebėjau, kad maisto kokybė yra geresnė, tačiau gyvenimo stilius bando eiti koja kojon su Amerika, sparčiu žingsniu. Aš šią vasarą Londone praleidau kaip rojuje. Kiekvieną rytą užsukdavau į vietinį turgelį ir grįždavau namo pasikrovus gamtos gėrybėm – tikrom, saldžiom uogom, šviežiom daržovėm. Kai sakau „tikrom“, tą ir turiu galvoje – užaugusiom natūraliu būdu.

Amerikoje viskas dirbtina – mėlynė vyšnios dydžio, vyšnia – slyvos dydžio... Kai sugrįžtu į Lietuvą, atrodo ir oras man čia gaivesnis. Be abejo, tam įtakos turi mano, kaip svečio psichologija bei malonūs vaikystės prisiminimai.

Kad ir kaip aš bemėgčiau lietuviškus valgius, turiu pripažinti, kad tai sunkus maistas, gausus mėsa ir bulvėm. Labai norėtųsi paskatinti tautiečius nemėgdžioti kitų šalių, o ypač amerikiečių. Bet norėtųsi pamatyti daugiau šypsenų lietuvaičių veiduose ir kad daržovės užimtų didesnę dalį kasdieniniame racione.

Papasakokite kokią įdomią istoriją iš profesinės pusės – galbūt tai buvo ypatinga žmogaus, kuriam padėjote, padėka ar tiesiog netikėtas susitkimas, neįprasta sėkmės istorija?
Galiu pasidalinti asmenine istorija. Mano vyras yra „mokslinio tipo“. Jis yra gimęs ir augęs Niujorke, vokiečių kilmės šeimoje, kur kaip ir prie lietuviško stalo, būna gausu maisto – mėsos ir bulvių. Kai jo sveikata pablogėjo, aš jam pasiūliau išbandyti „naują kelią“. Jis neatsisakė, bet prašė, kad aš jam pateikčiau mokslinius įrodymus, bylojančius, kad būtent šis maistas ar vitaminas yra tikrai naudingas ir kuo. Tai buvo nelengva užduotis, nes dauguma tradicinės medicinos ir maisto papildų teorijos yra pagrįstos žmonių patirtimi, o ne laboratoriniais tyrimais. Po ilgai trukusių diskusijų ir jo negerėjančios savijautos vartojant receptinius vaistus jis vieną dieną man tarė: „darom tavo būdu“. Šiuo metu jis jaučiasi pilnas energijos, daro jogą, valgo daugiau vegetariško maisto ir su pasitenkinimu giriasi kai gauna komplimentų - savo susinormalizavusiu svoriu, gera savijauta ir kad senom tiesom vis dėlto galima pasitikėti.

Kokie jūsų hobiai? Ką mėgstate veikti, kai turite laisvą minutę?
Aš labai mėgstu išbandyti naujus receptus ir skanauti juos su draugais. Menas visad buvo mano silpnybė. Siela atsigauna kai nueini į parodą ar į teatrą pasižiūrėti spektaklio ar pasiklausyti muzikos. Aš negalėčiau gyventi ir be fizinio aktyvumo. Netgi praleidus vieną dieną be jogos ar ilgesnio pasivaikščiojimo po parką, aš jaučiu fizinį ir psichologinį suglebimą. Savaitgaliui ar atostogom atėjus sprunkam į kalnus pasivaikščioti.

Kokia pirma mintis šauna į galvą, kai atsikeliate ryte? Apie ką reikia pagalvoti, kad žinoti, jog šiandien bus nuostabi diena?
Pasveikinti vyrą ir šunį su nauja diena ir pasakyti „aš myliu jus“. Nereikia netgi galvoti, kiekviena diena yra nuostabi.

Pasidalinkite kokiu nors nesudėtingu, tačiau sveiku ir tinkančiu danganotam Lietuvos rudeniui receptu su mūsų skaitytojais.

„Pasiruošimai, laukiant svečių“

„Bulvių“ garnyras be bulvių
Gamybos trukmė: 30 min
Porcijos: 4-6

Reikės:
1 puodelio sorų kruopų;
2 1⁄4 puodelio vandens;
1⁄2 arbatinio šaukštelio Himalajų druskos;
1 vidutinio dydžio kalafijoro;
2 skiltelių česnako;
1 valgomojo šauksto alyvuogių aliejaus;
Žiupsnelio susmulkintų petražolių, svogūnėlių, pipirų.

Gamyba:
Perplauti sorų kruopas ir pamirkyti 1-4 val. Tai pasalins „phytic“ rūgštį nuo kruopų ir pagerins maistinių medžiagų įsisavinimą.
Užvirinti vandenį ir sudėti sorų kruopas, kalafijorą ir druską.
Sumažinti ugnį ir pakaitinti uždengus 20 minučių ar kol sorai bus gatavi ir neliks vandens puode.
Nukėlus nuo vyryklės palaikyti uždengus apie 5-10 minučių.
Kol tai verda, aliejuje paskrudinti susmulkintą česnaką.
Pridėti į kruopų/kalafijoro mišinį likusius komponentus ir ištrinti viską kartu.
Prieš valgant pagardinti petražolėm.