Vaiko dantukais rūpinamės dar prieš tai, kaip jie prasikala, dar prieš tai, kai gimsta pats mažylis, todėl labai svarbu, kad nėščiosios maiste netrūktų įvairių vitaminų ir mikroelementų, o racione būtų pakankamai daržovių, pieno, varškės, mėsos ir kiaušinių.

Ne paslaptis, kad natūraliai maitinamas mažylis čiulpia intensyviau nei tas, kuris maitinamas dirbtinai. Maitinimo būdas daro didžiulę įtaką dantukų ir žandikaulio formavimusi, be to, kartu su pienu kūdikis gauna visas reikalingas medžiagas, todėl tampa atsparesnis infekcinėms ir peršalimo ligoms. Visa tai – pati dantukų priežiūros pradžia.

Kuomet vaikučio „meniu“ prasiplečia, būtina duoti ką nors kieta, kad dantukai ir žandikauliai sutvirtėtų. Nuo 9 mėnesių kūdikiui galima duoti pačiulpti duonos plutelę ar džiūvėsėlių, o 2–3 metų vaikams puikiai tinka žalios morkos, obuoliai ar kietas sūris.


Kuo naudingas šių produktų kramtymas? Neabejotinai žinai, kad juose daug vitaminų ir kitų vertingų medžiagų. Kita vertus, vaisiai ir daržovės skatina seilių išsiskyrimą, padeda nuvalyti nuo dantukų apnašas ir maisto likučius. Minėtų daržovių patartina pakramtyti po pietų ir vakarienės.

Nereikėtų kramtyti vien minkšto ir skysto maisto: dėl šio gana žalingo įpročio kietieji audiniai negauna normalaus krūvio, tad mineralizuojasi nepakankamai, ant dantų susikaupia daug minkštų apnašų, dantukus lengvai pažeidžia ėduonis. Nepakankamai kramtant netinkamai vystosi žandikaulis, taigi dantukai auga kreivi.

Saldumynai – didžiausias sveikų dantukų priešas. Juose esantis cukrus prilimpa ir priklijuoja prie dantenų maisto likučius, o juose sparčiai dauginasi įvairūs mikroorganizmai (dauguma iš jų išskiria emalį ardančią pieno rūgštį). Kad apsisaugotum vaiko dantukus, po valgymo, užkandžiavimų ar tiesiog saldžių gėrimų duok vandens praskalauti burną. O dar geriau, jei vaikas suvalgytų kietų daržovių ar vaisių, mat jie apnašas nušveičia netgi geriau už dantų šepetėlį.