Daugeliui tėvelių kosėjantys, sloguojantys ir karščiuojantys vaikai jau seniai ne naujiena, ir vis dėlto kaskart iškyla klausimas: ar vaikas serga ne per daug dažnai? Ką daryti?
 
Pediatrų teigimu, darželį ar mokyklą lankantys jaunesnio amžiaus vaikai vadinamosiomis peršalimo ligomis serga itin dažnai (kai kurie – net iki dvylikos kartų per sezoną). Ir tai – rimta problema, nes nuolat pasikartojančios ligos pablogina sveikatos rodiklius, sulėtina ir fizinį, ir protinį vystymąsi, taip pat formuoja naujas patologijas ir lemia tai, kad ateityje sveiko palikuonio susilaukti bus sunkiau.
 
Bendras vaikų sergamumas
 
Medicinoje yra terminas „bendras vaikų sergamumas“. Žinoma, kad 45–55 % visų vaikų ligų atvejų priklauso tiems vaikams, kurie serga dažnai ir ilgai. Paprastai tai būna silpno imuniteto mažyliai, kurių kvėpavimo takų ligas apsunkina bakterinės ligos.

Dažnai sergančiųjų grupei vaikai priskiriami atsižvelgiant į tai, kiek kartų per metus sirgta ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir į jų komplikacijas: iki 2–3 metukų – 6 susirgimai per metus ir daugiau; suėjus 4 metukams – 5; 5–6 metukų vaikams – 4 susirgimai; sulaukus 7–8 ir daugiau – 3. Vaikai su lėtine pneumonija ir bronchine astma į šią grupę nepatenka – jie priskiriami kitai, kaip turintys plaučių ir bronchų patologiją.

Dažnos kvėpavimo takų infekcijos labai sutrikdo vaiko sveikatos būklę, lemia antrinio imunodeficito vystymąsi.

Dažno vaikų sergamumo priežastys

Kodėl vaikai serga dažnai? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes priežastys gali būti įvairios.
 

• Jei šeimoje yra suaugusiųjų, sergančių lėtinėmis kvėpavimo takų ir LOR organų ligomis, didelė tikimybė, kad jomis sirgs ir vaikas.
• Jei nėštumo metu sergama angina, virusine kvėpavimo takų infekcija, šios ligos pažeidžia net negimusio mažylio imunitetą.
• Didelę įtaką vaiko imuninei sistemai turi nėščiosios toksikozė, žalingi tėvelių įpročiai. Rūkančios moterys dažnai susilaukia nusilpusių ir nedidelės kūno masės vaikų. Labai kenkia ir pasyvus rūkymas – jis prisideda prie pakartotinių kvėpavimo takų ligų vystymosi. Alkoholio vartojimas nėštumo metu neretai lemia toksikozę, priešlaikinį gimdymą, nedidelę naujagimio kūno masę, o ateityje – dažnas vaiko kvėpavimo takų ligas.
• Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų sergamumą, yra mityba. Visiems žinoma, kad maitinimas krūtimi teigiamai veikia mažylio imunitetą, didina atsparumą infekcijoms. Moters piene yra pakankamai medžiagų (ypač – imunoglobulino A), kurios užkerta kelią viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno ir vidurinės ausies ligoms. Dažniau serga neišnešioti vaikai, taip pat tie, kurie turi virškinimo sutrikimų, serga anemija, žarnyno disbakterioze, užkrūčio liaukos hiperplazija. Po skiepų būtina saugoti mažylius nuo peršalimo ir kontakto su ligoniais.
• Dėl dažnų kvėpavimo takų ligų neretai galima kaltinti prastas gyvenimo sąlygas, tačiau pakartotinai serga ir pasiturinčių šeimų vienturčiai. Šiuo atveju taip nutinka dėl vadinamosios „hiperpriežiūros“ – oro temperatūra bute visada per aukšta, mažylis permaitinamas, per daug šildomas, retai išvežamas į lauką.
• Kaltas gali būti ir netinkamas gyvenimo būdas, t.y. vaikai negrūdinami, mažai laiko praleidžia gryname ore, bute nesilaikoma elementarių sanitarinių ir higienos normų.
• Kaip jau minėta, vaikučius reikia saugoti nuo kontakto su ligoniais. Dauguma mamyčių skundžiasi, kad kai tik mažylis pradėjo lankyti darželį, jis ėmė dažnai sirgti. Užsikrėsti galima ir viešajame transporte, tad geriau lankyti tokį darželį, kuris būtų netoli nuo namų, kad iki jo būtų galima nueiti pėstute – rizika susirgti kvėpavimo organų ligomis sumažės 15–17 %.

 
Kaip išvengti ligų ir jas įveikti

Nenustokite stiprinti vaiko sveikatos net jam pasveikus – tai pats metas pradėti grūdintis, daryti mankštą, masažą, išmėginti fitoterapiją. Naujausi vaistai susižavėjimo jau nebekelia – vis dažniau atsigręžiama į natūralią mediciną. Juk įvairios vaistažolės imuniteto stiprinimui, peršalimo ligų gydimui ir hipovitaminozės profilaktikai naudojamos jau nuo neatmenamų laikų.

Siūlome keletą receptų, padėsiančių įveikti kvėpavimo takų infekcijas:
 

• Universali priemonė nuo peršalimo ligų, hipovitaminozės ir mažakraujystės: užpilkite šaukštą džiovintų dilgėlių lapų stikline verdančio vandens. Šią arbatą reikia gerti prieš valgį, po 1/4–2/3 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
• Organizmo atsparumą ligoms stiprina avižos. Avižų nuoviras su medumi ir pienu (jeigu nėra alergijos medui) ruošiamas taip: stiklinė avižinių kruopų verdama 5 stiklinėse vandens tol, kol nugaruoja pusė skysčio. Likusį reikia nukošti, įpilti tokį pat kiekį pieno (išeina apie dvi stiklines), užvirinti, įdėti 3 arbatinius šaukštelius medaus ir vėl užvirinti. Gautą kaloringą gėrimą reikia išgerti šiltą per 2–3 kartus.
• Arbata viršutinių kvėpavimo takų ligų gydymui: užpilkite 20 g gluosnio žievės stikline verdančio vandens. Ši arbata geriama po vieną valgomąjį šaukštą 5–6 kartus per dieną. Krūtimi maitinamiems mažyliams rekomenduojama jos duoti po pusę arbatinio šaukštelio 3–4 kartus per dieną.
• Sergantiems hipovitaminoze labai naudinga erškėtuogių uogų arbata. Sumaišyk 3 šaukštus šios žaliavos, 1 šaukštą juodųjų serbentų, 3 šaukštus dilgėlių, 3 šaukštus morkos; šaukštas tokio mišinio užpilamas stikline verdančio vandens ir verdamas 10 minučių. Paliekama pritraukti 3 valandas, nukošiama. Geriama po 1/3–1/2 stiklinės 2–3 kartus per dieną (prieš valgį).
• Tuopų pumpurų arbata padeda nuo virusinių infekcijų. 2 arbatinius šaukštelius smulkintų pumpurų reikia užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti dvi valandas ir išgerti per dieną.
• Hipovitaminozės ir rachito gydymui rekomenduojama graikinių riešutmedžių lapų arbata: šaukštas žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens ir laikomas 30–40 minučių. Geriama po šaukštą prieš valgį, 3–4 kartus per dieną.
• Organizmo atsparumui didinti geriami vitaminai, polivitaminų ir mikroelementų kompleksai (1 mėnesį), erškėtuogių arbata (1–2 mėnesius), ežiuolės ekstraktas ir kt.
• Burnos ertmės skalavimas ramunėlių (10 g žiedų stiklinei vandens) arba eukaliptų lapų (10 g lapų stiklinei vandens) nuoviru, medetkų (arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) arbata. Kursas trunka visą savaitę, skalaujama nuo 1 iki 3 kartų per dieną.
• Dažniau darykite vonias su ramunėlių, ąžuolo žievės nuoviru, pušų ekstraktais arba jūros druska.
• Išbandykite akupresūrą.

 
Kas iš šių priemonių jūsų vaikučiui tiks labiausiai, pasakys gydytojas.
 
 
Profilaktika
 

• Reguliariai skalaukite po valgio burną šaltu vandeniu.
• Papildomai įtraukite į vaiko racioną šviežių vaisių, uogų ir daržovių (tinka obuoliai, slyvos, juodieji serbentai, kopūstai, svogūnai, česnakai, žalieji žirneliai, morkos, ir pan.).
• Darykite rytinę mankštą, įtraukite kvėpavimo ir fizinius pratimus: lėtai įkvėpti ir iškvėpti pro nosį, ilgai tarti „mmmm“. Naudingi aptrynimai vėsiu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu.
• Jeigu padidėja nervų sistemos jaudrumas, reikėtų naudoti vaistažolių arbatas (gerti jas 3 savaites ir daryti 10 dienų pertraukas). Tinka valerijonai (15 g džiovintos smulkintos šaknies stiklinei verdančio vandens), mėtos, jonažolės (10 g žolės stiklinei vandens). Šios vaistažolės gali būti naudojamos įvairiuose mišiniuose. Nuovirus ir arbatas reikia gerti po vieną šaukštą 3–4 kartus per dieną (prieš valgį).
• Reguliariai eikite pasivaikščioti į lauką. Žiemą patartina susirasti slides ir rogutes, vasarą – važinėtis dviračiu. Pasirūpinkite, kad vaiko apranga ir avalynė būtų tinkama.
• Laiku gydykite lėtinių infekcijų židinius (dantų ėduonį, lėtinį tonzilitą ir t. t.).

 
Ko imtis po ūmios kvėpavimo takų ligos
 

• Organizuokite mažylio dienos režimą ir sumažinkite fizinį krūvį: leiskite dieną ilgiau pamiegoti, gaminkite lengvai virškinamus patiekalus, tačiau atsižvelkite į atžalos apetitą ir skonį, neįtraukite vaiko nemėgstamų patiekalų. Duokite vaisių ir daržovių, natūralių sulčių, po truputį ilginkite gryname ore praleidžiamą laiką, leiskite judėti vis daugiau, stebėkite, ar neatsirado nuovargio požymių (kvėpavimas tokiu atveju tampa dažnesnis, oda pablykšta, atsiranda raumenų silpnumas).
• 7–10 dienų darykite vaistažolių arbatų (eukaliptų, šalpusnių) ir propolio inhaliacijas.
• Atlikite krūtinės ląstos ir gydomosios kvėpavimo gimnastikos kursą.
• Patartina gerti vaistažolių nuovirus ir arbatas.

 
Gydomieji kvėpavimo pratimai vaikams

Šie pratimai primena gimnastiką, tačiau jų metu tariami įvairūs garsai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinukams visa tai turėtų priminti žaidimą.
 

•  „Trimitininkas“. Tegul vaikas atsisėda ant kėdutės, rankas laiko prie burnos taip, tarytum turėtų jose trimitą. Reikia lėtai įkvėpti ir garsiai išleisti garsą „pfff“ (lyg pūstų). Pakartoti 4–5 kartus.
• „Mosavimas sparnais“. Atsistojama tiesiai, kojos praskėstos, rankos nuleistos. Reikia ištiesti rankas į šonus ir suduoti jomis per šlaunis, iškvepiant sakyti „kakariekū“. Pakartoti 5–6 kartus.
• „Verda košė“. Atsisėdama ant kėdutės, viena ranka padedama ant pilvo, kita – ant krūtinės. Įkvepiant įtraukiamas pilvas ir išpučiama krūtinė, iškvepiant – krūtinė nuleidžiama, įtempiamas pilvas ir garsiai sakoma „šššššššššššššš!“ Kartoti 5–6 kartus.
• „Traukinukas“. 20–30 sekundžių vaikštoma po kambarį, atliekant rankomis judesius ir sakant „čiuku čiuku“.
• „Laikrodis“. Reikia atsistoti, šiek tiek praskėsti kojas, laisvai nuleisti rankas, po to jomis pamosuoti pirmyn ir atgal, sakant „tik-tak“. Kartoti 10–12 kartų.
• „Augu didelis“. Atsistojama tiesiai, kojos suglaustos. Rankos keliamos į viršų, gerai pasitempiama, pasistiebiama ant pirštų – įkvėpimas, rankos nuleidžiamos, nusileidžiama ant žemės ir iškvepiant tariama „uchhhhh!“ Kartoti 4–5 kartus.
• „Pompa“. Atsistojama tiesiai, rankos nuleistos. Įkvepiam, palenkiame liemenį į šoną. Iškvepiam, rankos slysta šonais, tuo metu garsiai tariam „sssss!“ ir grįžtame į pradinę padėtį. Tada lenkiamės į kitą šoną. Kartoti 6–8 kartus.
• „Reguliuotojas“. Tegul vaikas atsistoja ir praskečia kojas. Viena ranka pakelta į viršų, kita – į šoną. Įkvepiama per nosį, iškvepiant pakeičiama rankų padėtis ir tariama „rrrrr“. Kartoti 4–5 kartus.
• „Šviesoforas“. Atsisėdama, kojos suglaudžiamos. Rankos pakeliamos į šonus ir iškvepiant lėtai nuleidžiamos (tariama „ssss“). Kartoti 3 kartus.
• „Slidininkas“. Judėti reikia kaip einant su slidėmis. Iškvepiama per nosį, tariant „mmmm“. Kartoti 1,5–2 minutes.
• „Skrendančios žąsys“. Lėtai vaikščiojama po kambarį: įkvepiant rankos ištiesiamos į šonus, iškvepiant – nuleidžiamos, sakoma „ga ga ga“. Kartoti 1–2 minutes.

 
Pratimus patartina atlikti iš viso du kartus per dieną – rytinės mankštos metu ir išėjus pasivaikščioti į lauką. Ypač naudinga, jeigu vaikutis kartu dar ir grūdinamas (tinka oro vonios, prausimasis 18–28 laipsnių temperatūros vandeniu, miegas gryname ore, pasivaikščiojimai lauke du kartus per dieną, saulės vonios, kontrastinis kojų dušas, burnos skalavimas virintu kambario temperatūros vandeniu su vaistažolėmis vaikams iki 4 metų, gerklės skalavimas vyresniems).

Į pagalbą – purškalai

Dar viena pagalbinė priemonė virusinių ligų gydymui ir profilaktikai – specialūs purškalai, formuojantys nosies gleivinės paviršiuje drėkinamąją apsauginę plėvelę. Ši apgaubia peršalimą sukeliančius virusus ir neleidžia jiems prisitvirtinti prie gleivinės, todėl kvėpavimo takai pažeidžiami mažiau.

Vienas iš tokių preparatų – „Agovirax“. Jis tinka ir suaugusiesiems, ir vaikams nuo 1 metų, gali sutrumpinti virusinių ligų trukmę ir palengvinti peršalimo simptomus, užkirsti kelią naujoms infekcijoms ir nemalonių simptomų atsinaujinimui.