Visi esame prisiklausę apie vegetarizmo pliusus bei minusus mūsų organizmams. Tačiau nepamirškime, kad ir daržovėse slepiasi tiek nitratai, tiek chemija. Taigi šį kartą apie tai, kokie nitratai atkeliauja kartu su daržovėmis ir kaip jie mus įtakoja.

Didelė nitratų koncentracija dirvožemyje yra visiškai nekenksminga augalams. Priešingai – nitratai skatina augimą, fotosintezę ir didina derlių. Taigi nieko keisto, kad dauguma ūkininkų pajutę galimybę “greičiau ir lengviau” užsidirbti, šiek tiek persistengia naudodami trąšas.

Nitratai ar nitritai?

Įprastinis nitratų kiekis randamas dirvožemyje nei žmonėms, nei gyvūnams nėra pavojingas, tačiau dirbtinai padidintos dozės gali sukelti apsinuodijimus ar net mirtį. Patekę į organizmą, storojoje žarnoje nitratai susiduria su natūralia mikroflora ir ima virsti nitritais. Būtent nitritai, o ne nitratai yra toksiškos,  žmogui pavojingos medžiagos.

Susidarę nitritai pradeda keisti kraujo hemoglobino dvivalentę geležį į trivalentę, todėl hemoglobinas nesugeba atlikti savo funkcijos, t.y. pernešti deguonies.


Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per parą neviršyti 5mg 1 kg kūno svorio. Tai reiškia, kad suaugęs asmuo, sveriantis 70kg neturėtų gauti daugiau nei 350 mg nitratų per parą. Didesnis nitratų kiekis gali sukelti apsinuodijimą. Vaikams nitritų poveikis kur kas stipresnis nei suaugusiems žmonėms, todėl ypatingai svarbu stebėti, kad mažieji visuomet valgytų tik švariai nuplautas daržoves ir vaisius.

Nitritų poveikis organizmui priklauso ne tik nuo nitritų kiekio, bet ir nuo organizmo būklės. Sveikame kūne nitratų virsmas į nitritus būna gerokai lėtesnis, nei nusilpusiame organizme.

Kur labiausiai kaupiasi nitratai?

Skirtingi vaisiai ir daržovės turi labai skirtingą nitratų kiekį. Taip nutinka dėl to, kad visi augalai skirtingai įsisavina ir išsaugo druską bei azoto rūgštį. Pavyzdžiui žaliosios pupelės visuomet turi daugiau nitratų nei geltonosios. Beje, ankstyvos, greitai subręstančios ir šiltnamiuose augančios daržovės taip pat turi didesnį nitratų kiekį, todėl sveikai mitybai kur kas geriau tinka natūraliomis sąlygomis augantys augalai.

Daugiausia nitratų susikaupia burokėliuose, ridikėliuose ir salotose. Taip pat svarbu žinoti, kad nitratų kiekis kiekvienoje daržovėje pasiskirsto netolygiai. Tarkim valgant ridikėlius patariama nulupti jų odelę, nes joje nitratų kiekis 70 procentų didesnis nei pačiame ridikėlyje; krapų lapuose ir petražolėse didžioji dalis nitratų kaupiasi kotelyje; morkose nitratai labiausiai kaupiasi ties širdele ir t.t.

Naudingi patarimai

• Daržoves reikėtų gerai nuplauti, nes nitratai kaupiasi ne tik viduje, bet ir išorėje. Gerai nuplautose daržovėse nitratų kiekis sumažės 15 procentų;
• Didžioji dalis agurkuose esančių nitratų kaupiasi odelėje ir galiukuose, todėl ruošiant salotas ar tiesiog valgant agurkus juos reikėtų nulupti;
• Valgant morkas, kopūstus, bulves ir burokėlius, prieš tai juos reikėtų pamirkyti vandenyje valandą laiko; gaminant sriubą patariama tas pats, nes išvirti nitratai niekur nedingsta, jie lieka nuovire;
• Niekuomet nenaudokite lietaus vandens daržovių plovimui, nes lietaus vanduo savyje turi daugybę kenksmingų medžiagų.