Kam reikėtų teikti pirmenybę: parduotuvėje pirktam pienui ar vis dėlto natūraliam?

Naminis pienas gali būti labai pavojingas sveikatai. Kodėl? Visų pirma – dėl nesterilių jo laikymo sąlygų. Mikrobai tokiais atvejais jaučiasi kuo puikiausiai ir pradeda labai greitai daugintis. Jeigu nenorite tapti žarnyno infekcijos auka, pieną virinti privaloma, tačiau yra vienas didelis trūkumas – dėl to žūsta nemaža dalis naudingųjų medžiagų.

Pasterizuotas ir sterilizuotas pienas iš tiesų turi mažiau vitaminų, tačiau jame vis tiek lieka daug baltymų, kalcio ir kitų mikroelementų. Šiandien populiariausias pieno apdirbimo būdas – kai pienas per dvi sekundes įkaitinamas iki 135 laipsnių ir iš karto atšaldomas. Specialistai yra įsitikinę, kad kad tai pats geriausias pieno apdorojimo metodas, leidžiantis išsaugoti didžiąją dalį jo naudingųjų medžiagų.

Ar tiesa, kad ožkų pienas yra daug sveikesnis už karvių pieną?

Ožkų pienas turi savų privalumų ir trūkumų. Jis skiriasi nuo karvių pieno baltymų ir riebalų sudėtimi. Riebalai iš ožkų pieno įsisavinami kiek lengviau. Kadangi baltymų struktūra yra kitokia, rečiau pasireiškia alerginės reakcijos.

Ožkų pienas turi daugiau kalcio, tačiau geležies ir folio rūgšties jame yra labai nedaug, todėl per daug šiuo produktu besižavintiems žmonėms ilgainiui gali išsivystyti anemija (ypač jeigu kalbame apie mažus vaikus, kuriems tėveliai, pasiklausę aplinkinių nuomonės, karvių pieną pakeičia ožkų). Be to, reikia atminti, kad ožkos yra imlios ligai, vadinamai brucelioze, tad pieno virinimas yra privalomas.


Kaip reikia gerti pieną?

Teisingiau būtų sakyti, kad pienas yra ne gėrimas, o vis dėlto maistas. Nėra teisinga manyti, kad jo paskirtis – numalšinti mūsų troškulį.

Patartina po valgio jo negerti dėl vienos paprastos priežasties: jis mažina skrandžio rūgščių poveikį maistui, tad virškinimas tampa sunkesnis. Kad pieną virškinti būtų lengviau, daug geriau jį gerti tuščiu skrandžiu, nedideliais gurkšneliais, ilgiau palaikant burnoje, kad organizmas geriau įsisavintų visas jo naudingąsias savybes. Jeigu jį prarysite vienu mauku, ir dar iš karto didelį kiekį, greičiausiai geruoju tai nesibaigs – jis gali sukristi į sunkiai virškinamus dribsnius. Jeigu išgeriate stiklinę pieno, geriau valandai ar pusantros susilaikyti nuo maisto. Nerekomenduojama vartoti labai šalto pieno, nes žema temperatūra apsunkina virškinimo procesus.

Pienas gerai dera su saldžiais vaisiais, uogomis, riešutais. Virškinamajam traktui labai naudingi pudingai, vaisiai ir uogos su plakta grietinėle, tačiau mėgautis jais reikia ne po sočių pietų, o pertraukų tarp valgymų metu, valgyti kaip užkandį. Pieną dietologai pataria vartoti kartu su įvairiomis kruopomis ir virtomis bulvėmis.

Nepatartina pieno derinti su šviežiomis daržovėmis, agurkais, dešromis, sūdyta arba rūkyta žuvimi. Kaip tikina dietologai, užsigerti juo saldžias bandeles yra taip pat kenksminga, nes žarnyne prasideda rūgimo procesas, žmogui ima pūsti ir skaudėti pilvą. Be to, toks derinukas yra gana kaloringas.

Pieniški ir grietinėlės padažai prie mėsos ir žuvies, žinoma, yra labai skanu, tačiau patiekalas tampa labai sotus ir kaloringas, o tai gali pakenkti figūrai. Yra ir kita priežastis, kodėl mėsos patiekalų nereikėtų užsigerti pienu – kacis, esantis nenugriebtame piene, kliudo įsisavinti geležį iš mėsos. Tai ypač aktualu į anemiją linkusioms moterims.

Gerti pieną ar vis dėlto jo atsisakyti – kiekvienas turi teisę nuspręsti pats. Visų pirma, žinoma, reikėtų įsiklausyti į savo organizmą – kas jau kas, o jis tikrai jūsų neapgaus. Atrodytų, kam iš viso reikalingi tie ginčai ir nesutarimai? Pienas – vienas iš pagrindinių mitybos produktų, turi didelę socialinę reikšmę, naudojamas jau nuo neatmenamų laikų. Visi taškai ant „i“ seniai sudėti. Dar senovės graikų filosofai vadindavo pieną baltu krauju, gyvybės sultimis. Tikriausiai neperlenksime lazdos pasakę, kad tai – pats seniausias maistas. Ne tik maistingas, naudingas ir suvirškinamas, bet taip pat ir labai skanus. Mėgaukitės juo į sveikatą!