Darganotą dieną daugelį iš mūsų apima melancholija. Jeigu lietingi ir niūrūs orai tęsiasi ir toliau, prastėja nuotaika ir bendra savijauta. Tačiau tiesa ta, kad mūsų būklė priklauso ir nuo kitų veiksnių, ir visą kaltę suversti vien orams nėra sąžininga. Depresija gali apimti netgi puikią ir saulėtą dieną, o jos priežastis, kad ir kaip keistai tai nuskambėtų, gali slypėti produktuose, kuriais mes maitinamės.

Jau ne kartą rašėme apie tai, koks maistas padeda pakelti nuotaiką. Yra ir atvirkštinis variantas (nors nuotaiką gadinančių produktų nėra labai daug) – tai cukrus, dirbtiniai saldikliais, kava ir raudona mėsa, vartojama dažnai ir dideliais kiekiais.

Jeigu geriate daug kavos (t. y. po 3–4 puodelius per dieną ir daugiau), išsivysto priklausomybė nuo kofeino. Jeigu šis dopingas atimamas, žmogus pasijunta bejėgis, sugniuždytas, nelaimingas. Išeitis tik viena – gerti ne daugiau kaip po 2 puodelius per dieną ir daryti tarp grimų pertraukas.

Na, o su saldumynais – visai kita istorija. Apėmus blogai nuotaikai, žmonės ieško juose paguodos, nusiraminimo, tačiau dažniausiai perlenkia lazą, ir cukraus perteklius padidina nuovargį, dar labiau pablogina emocinę būklę. Prie saldumynų taip pat galima priprasti – kitaip tariant, organizmas gamina daugiau insulino, kad galėtų perdirbti cukrų, ir ima reikalauti savo kasdienės porcijos. Jeigu jos neduosite, tuojau pat subjurs nuotaika. Keisti cukrų saldikliais – taip pat ne išeitis. Jie irgi sukelia depresiją.

Jei kalbėtume apie raudoną mėsą (avieną, jautieną ir kiaulieną) – dažnas ir nesaikingas jos vartojimas baigiasi tuo, kad mūsų organizmas nespėja jos virškinti. Žarnyne prasideda irimo procesai, susidaro nuodai, kurie bus įsiurbiami ir veiks nervų sistemą, todėl pasijus nuovargis, dirglumas, apims depresiška būsena.

Gana dažnai kalti būna netgi ne produktai, o pats mitybos būdas, pavyzdžiui: jūs laikotės monodietos (t. y. visą laiką valgote tą patį vieną produktą, o neretai dar ir tokį, kuris jums visiškai nepatinka ir atrodo neskanus). Tai taip pat ima slėgti, apima vangumas, neapykanta avižinei arba grikių košei... Nieko gero iš to paprastai neišeina. Geriau rinktis produktus, kuriuos mėgstate, ir neversti savęs valgyti to, ko nenorite.

Tie, kurie bijo papilnėti, atima iš savęs malonumą pasimėgauti vienokiu ar kitokiu maistu, o šis galėtų pasitarnauti kaip puikus antidepresantas (avyzdžiui, žuvų taukų ir augalinių aliejų atsisakymas tik dar labiau pagilina depresiją). Jeigu organizmui ima trūkti magnio, folio rūgšties ir vitamino B6, kurių gausu daržovėse, vaisiuose ir žalumynuose, serotonino lygis krinta, o nuotaika blogėja.

Ir apskritai – laikytis griežtų dietų nerekomenduotina. Saulėtų dienų matome ir taip gana nedaug, todėl dietos turėtų būti racionalios. Meskite svorį po truputį, lėtai ir užtikrintai.

Kaip jau buvo minėta, kai kurie produktai padeda kovoti su depresiška būsena. Valgykite sūrį, vištieną ir kalakutieną, rupią duoną ir makaronus. Juose yra medžiagų, padėsiančių pakelti nuotaiką.

Apsupkite save oranžinės, raudonos ir geltonos spalvos daiktais. Tegul ant jūsų stalo visada bus apelsinų, mandarinų, morkų, moliūgo, paprikų, ananasų ir kukurūzų – šie produktai turi mažai kalorijų, todėl nereikia sukti sau galvos dėl figūros.

Nepamirškite produktų, kuriuose yra magnio ir vitamino B6 (pavyzdžiui, riešutų, bananų, lapinių žalumynų ir arbūzų). Jie itin pagerina miegą, mažina jaudrumą.

Na, o jeigu reikalai visai prasti, nebus nuodėmė suvalgyti gabaliuką šokolado arba pyragaitį (svarbiausia – nepadauginti).