Prakaitavimas – tai problema, kuri gali kankinti bet kuriuo metų laiku. Žinoma, nemaloniausia ji vasarą, tačiau ir žiemą toli gražu ne kiekvienas kvepia gėlytėmis. Aplinkiniams užuosti natūralų kūno „aromatą“ nesmagu, tačiau kaip jaustis tam, kuris prakaituoja?

Niekur nedingsime: per gyvenimą žmogus išskiria apie 20 000 litrų prakaito (!), šiame procese dalyvauja per du milijonus prakaito liaukų. Padidėjęs prakaitavimas pridaro daug bėdų, tad būtina imtis priemonių. O jos prieinamos kiekvienam.

Teka upeliai...

Medicinoje prakaitavimas yra normalus sveiko organizmo reiškinys. Prakaito liaukos visai mažytės – vienos ilgis sudaro 3 mm. Jeigu visas jas sudėtume, išeitų 6 km linija. Ypač jų daug ant pėdų, delnų ir pažastyse.

Prakaitavimo intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui: atšilus orams norime kuo greičiau mesti į šalį rūbus, tačiau šis troškimas labai apgaulingas. Nuo šilumos taip neapsisaugosime, o prakaituoti imsime dar labiau. Vasarą patartina atsisakyti sintetinių drabužių, vilkėti tik tuos, kurie pasiūti iš natūralių medžiagų.

Jeigu prakaitavimas labai stiprus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į savo mitybą. Venkite aštrių patiekalų – jie sukelia prakaito liaukų uždegimą. Atsisakyti derėtų ir alkoholinių gėrimų – jis taip pat skatina prakaito išsiskyrimą.

Kitas svarbus veiksnys – hormonų pokyčiai organizme. Paaugliams taip nutinka jų brendimo laikotarpiu, moterims – menopauzės metu, sutrikus nervų ir endokrininės sistemos veiklai. Nuolat šlapios rankos, kojos ir pažastys gali reikšti, kad vegetacinei nervų sistemai tenka per didelis emocinis krūvis.

Prakaitavimas padeda nustatyti kai kurias ligas, pavyzdžiui, diabetą ir tuberkuliozę (antruoju atveju prakaituojama miego metu, naktinius baltinius beveik galima gręžti).

Dažniausios pagalbinės priemonės

Taip, tikriausiai pamanėte teisingai – tai visagaliai antiperspirantai ir dezodorantai. Vienų keikiami, kiti liaupsinami, jie tikrai dar ilgai nedings iš parduotuvių lentynų. Pasirinkimas įvairus: lazdelės, skystos purškiamos priemonės, flakonėliai, kremai, milteliai, geliai ir t. t. Dezodorantai stabdo bakterijų, sukeliančių nemalonų prakaito kvapą, dauginimąsi, o kartais tiesiog jas naikina. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų – visiems žinoma, kas nutinka, kai kvapai susimaišo, todėl tepti reikėtų tik ant švarios odos.

Veiksmingiausios priemonės yra tos, kurios turi daug aliuminio chlorido. Antiperspirantai – labai stiprūs, tad naudoti juos reikia protingai. Juose daug aliuminio ir cinko druskų, 40 % sumažinančių patį prakaitavimą. Vis dėlto antibakteriniu poveikiu jie nepasižymi. Kuo jie kenksmingi, tikriausiai niekam ne paslaptis: prakaitas, negalėdamas pasišalinti, kaupiasi po oda ir sukelia patinimus.

Stipresnis kurios nors kūno vietos prakaitavimas paprastai yra genetiškai paveldimas, todėl su problema susidoroti labai sunku, bet palengvinti ją tikrai galima. Užuot pirkę naujai pasirodžiusias priemones, pamėginkite pasidaryti jų namie – gal net bus veiksmingiau?

Mano asmeninis kosmetologas – aš pats!

Pasidarykite ramunėlių arbatos: užpilkite 6 šaukštus smulkintų ramunėlių žiedų pora litrų verdančio vandens, palikite pusvalandžiui pritraukti. Įdėkite 2 šaukštus sodos. Mišinys universalus, jį galima naudoti visam kūnui.

Jeigu smarkiai prakaituoja pažastys, turėtų padėti asiūklių trauktinė (1 dalis žolės ir 10 degtinės) – pasitepkite ja du kartus per dieną. Jeigu neturite asiūklių, tiks graikinio riešutmedžio lapų trauktinė (naudojant degtinę, santykis tas pats, spiritą – jo reikia 5 dalių). Ji perpus atskiedžiama vandeniu ir naudojama kaip ir pirmuoju atveju.

Stipriai prakaituojantiems delnams darykite 5 minutes trunkančias dilgėlių ir šalavijų lapų voneles. Imkite po šaukštą žaliavos, susmulkinkite, užpilkite litru vandens. Galima į jas įpilti ir keletą šaukštelių obuolių acto.

Jeigu prakaituoja ir blizga veidas, rytais ir vakarais prauskitės nevirintu pienu arba stipria šalta arbata – veido nesausinkite, leiskite jam džiūti natūraliai. 2–3 kartus per dieną patrinkite jį citrinos griežinėliu, o nakčiai galite pasitepti šviežiomis pomidorų sultimis.

Kojų prakaitavimas


Specialūs žinomų firmų kremai, pudros, talkai ir kitos kojų prakaitavimą stabdančios priemonės kainuoja gana brangiai. Vis dėlto susidoroti su šia problema nė kiek ne blogiau padeda ir liaudiškos priemonės.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo avalynę: ji turi būti kaip įmanoma patogesnė, pagaminta iš natūralios odos – ji laidi orui, todėl oda gali kvėpuoti.

Liaudies medicina rekomenduoja darytis voneles, aptrynimus, kompresus, miltelius. Pateikiame keletą receptų.

Ąžuolo žievę susmulkinkite iki miltelių, prieš miegą pabarstykite ant kojų ir apsiaukite medvilnines kojines. Ryte nuskalaukite šaltu vandeniu.

Galima naudoti ir boro rūgšties miltelius: jų nereikia įtrinti į odą, tiesiog papudruokite pėdas ir tarpupirščius, apsiaukite kojines ir būkite su jomis visą dieną. Vakare nuskalaukite šiltu vandeniu. Paprastai po 2–3 savaičių prakaitavimas ženkliai sumažėja. Šis būdas nerekomenduojamas tuo atveju, jeigu pažeistas odos paviršius.

Naudingos vaistažolių vonios: stiklinei vandens imama 15 g ąžuolo žievės, asiūklio žolės ir beržų lapų mišinio.

Patikrinta priemonė: Užvirkite stiklinę vandens, įberkite šaukštelį smulkintos ąžuolo žievės ir supilkite vienos citrinos sultis. Suvilgykite nuovire vatos tamponą ir keletą kartų per dieną patrinkite problemiškas vietas. Nauda dviguba – prakaituosite daug mažiau, be to, maloniai kvepėsite.

Pasiruoškite dilgėlių ir šalavijų mišinio (santykiu 1:1). Imkite 100 g žaliavos ir užpilkite 3 litrais verdančio vandens, palaikykite tokioje vonelėje kojas 15 minučių.

Voneles galima daryti ir kitaip: užpilkite 6 šaukštus ramunėlių žiedų 2 litrais verdančio vandens, uždenkite ir palikite valandai, kad pritrauktų. Nukoštą arbatą pašildykite ir laikykite joje kojas tol, kol atšals. Taip pat tinka ir ramunėlių nuoviras (verdama 10 minučių). Po procedūros rekomenduojama papudruoti pėdas lygiomis dalimis sumaišytu talku ir boro rūgšties milteliais. Nepamirškite kojinių!

Pati paprasčiausia vonelė: 2–3 pakelius juodosios arbatos užpilkite verdančiu vandeniu. Kai pritrauks, supilkite arbatą į vandenį ir laikykite kojas apie 10 minučių.

Kūno kaukė „Moliūgų desertas“: sumaišykite 3 šaukštus moliūgo tyrelės, 1 šaukštą cukraus, 2 – augalinio aliejaus ir truputį vanilino. Mišinį užtepkite ant pėdų, palaikykite 10 minučių ir nuplaukite šiltu vandeniu.

Prakaituojančių pėdų odą rekomenduojama trinti citrinų sultimis. Vakare po prausimosi prieš einant miegoti galima pamirkyti jas šermukšnių lapų nuoviro vonelėje.

Ir dar šis tas

Šaukštą susmulkintų graikinių riešutmedžių lapų užpilkite 2 stiklinėm verdančio vandens, palikite 15–20 minučių pritraukti. Išsimaudę patrinkite šiuo skysčiu kūną. Tinka jis ir rankų bei kojų vonelėms.

Jeigu labai prakaituojate, išsitrinkite mėtų arbata: užpilkite šaukštą žaliavos stikline verdančio vandens, palaikykite pusvalandį ir nukoškite.

Dermatologai siūlo reguliariai praustis po kontrastiniu dušu.

Naudinga gerti geležies, kalcio, fosforo, valerijonų preparatus, polivitaminus, vaistažolių (pavyzdžiui, melisų, šalavijų) arbatas – po stiklinę per dieną (geriausia – per du kartus).

Ekstremaliomis situacijomis nepakenktų turėti citrinos ir drėgnų servetėlių. Prieš pasimatymą ar kitą jus jaudinančią akimirką patrinkite pažastų odą servetėle ir citrina – kuriam laikui galėsite pamiršti nemalonius kvapus ir negražias prakaito dėmes.