Kaip rašoma Talmude ir kaip teigia kai kurie šiuolaikiniai seksologai, poros kartų per savaitę visiškai pakanka. Masinė kultūra, tiesa, su tuo nesutinka. Ji skelbia: kuo daugiau, tuo geriau. Ortodoksiškos feministės iš viso laikosi nuostatos, kad lytiniai santykiai nėra būti, kad galima apsieiti ir be jų. Kas teisus?

Šiandien nebeegzistuoja praktiškai jokių apribojimų. Kiekvienas savarankiškai sprendžia, kada, kiek ir su kuo. Pagrindinis šūkis atrodo maždaug taip: „Seksu reikia užsiimti tiek, kiek norisi“. Bėda tik ta, kad jis turi ir kitą pusę („o norėti reikia visada“). Nesvarbu, ar esate vyras, ar moteris, tačiau sėkmingo žmogaus įvaizdis be seksualinių santykių jau nebeįsivaizduojamas. Net jeigu valdote didžiulį parduotuvių tinklą, tačiau jaučiate, kad trūksta intymumo, nebegalima teigti, kad gyvenimas susiklostė puikiai. Ir ši direktyva sukelia daug daugiau problemų, negu visi praeities religiniai apribojimai kartu paėmus.

Kam jis iš viso reikalingas?

Sekso trūkumas – problema, kurią šiuolaikinės moterys mieliau aptaria ne su draugėmis, o su specialistu-seksologu. Anksčiau dailiosios lyties atstovės labiausiai nerimaudavo dėl frigidiškumo ir dėl to, kad negalėdavo pajusti pasitenkinimo. Šiandien situacija pasikeitė – jų nebetenkina būtent sekso kiekis. Psichologai įsitikinę, kad dažniausiai priežastis slypi ne fiziologijoje, o savęs nuvertinime, vidiniuose barjeruose, ir nepasitenkinime savimi. Ima atrodyti, kad be sekso neįmanoma kažko pasiekti. Kaip ir bet kuris kitas mitas, šis taip pat su tikrove turi bendra ne daugiau, negu holivudiškas kinas ir statistinio amerikiečio gyvenimas. Apmaudu, bet vis daugiau žmonių bando perimti televizijoje matomą modelį.

Nuogi faktai


Specialistai išskiria keletą faktorių, darančių įtaką sekso dažnumui. Tai yra:

Klimatas. Kuo šilčiau, tuo žmonės aktyvesni. Jiems nereikia švaistyti energijos žiemą, kad išsaugotų kūno šilumą, ir saulės jiems netrūksta. Šiltas klimatas teigiamai veikia ir testosterono kiekį kraujyje (kitaip tariant, šio hormono kiekis yra daug didesnis). Nenuostabu, kad Lotynų Amerikos gyventojai į nuotykius leidžiasi daug dažniau, negu europiečiai ir Šiaurės Amerikos gyventojai.

Amžius. Vis dar klaidingai manoma, kad po 35 metų lytinis aktyvumas mažėja. Visi žmonės skirtingi, tačiau evoliucijos eigoje galima pastebėti tam tikras tendencijas. Seksualinis vyrų pajėgumas, sulaukus 19 metų, yra toks pat, kaip ir trisdešimties metų moterų seksualinis potraukis. Seksualinis potraukis, kurį jaučia 40 metų vyras, atitinka dvidešimties metų amžiaus moters potraukį. Tai paaiškina, kodėl daugelyje porų vyras už moterį yra ženkliai vyresnis. Bėgant metams, tostesterono lygis vyro kraujyje lėta krinta, vadinasi, mažėja ir jo seksualinis pajėgumas. Su moterimis viskas kiek kitaip – apie 36–38 metus jos tiesiog žydi, atsiranda „potraukis berniukams“.  Vyrų susidomėjimas seksu paprastai išlieka visą gyvenimą, visai nesvarbu, ar jiems 30, ar 70. Skiriasi tik galimybės. Moterys paprastai domėtis tuo pradeda 20 metais, tačiau susidomėjimas greičiau emocinis, o ne fiziologinis. 30 metų moters emocinis suinteresuotumas taip pat stiprus, tačiau fiziologiniai poreikiai tampa dar didesni.

Temperamentas. Temperamentas – tai hormonai, ir visų pirma – testosteronas. Paskutiniu metu vis dažniau imama kalbėti apie tai, kad pagrindinis vyriškas hormonas yra atsakingas už seksualinį potraukį apskritai, nepriklausomai nuo lyties. Estrogenai, arba moteriški  hormonai, verčia dailiosios lyties atstovę būti pasyvią, ieškoti partnerio tik ovuliacijos metu (tų, kurių kraujyje daug estrogenų, testosterono mažiau). Beje, įdomu tai, kad kuo daugiau estrogenų moters organizme, tuo šviesesnė jos plaukų spalva. Estrogenų kiekis mažėja kaskart gimus vaikui, o apie 30 metus susilygina su testosterono lygiu. Kitaip tariant, moteris ima sąmoningai norėti sekso, tačiau vyriškajai giminei ji nebėra tokia patraukli.

Socialinis statusas. Kuo socialinis statusas aukštesnis, tuo labiau žmogus jaudinasi dėl sekso trūkumo. Tie, kas sako, kad intelektas trukdo džiaugtis gyvenimo malonumais, panašu, yra teisūs. Kuo daugiau žinosite, kuo labiau būsite išsilavinę, tuo mažiau sekso bus jūsų gyvenime. Priežasčių daug. Pavyzdžiui, išsilavinę žmonės be televizoriui turi ir kitų alternatyvų, išsilavinusios moterys yra sunkiai prieinamos, jos nori daugiau globos, švelnumo, tad gaišti laiką jų merginimui ryžtasi ne kiekvienas.

Ta pati tendencija pastebima ir lyginant vadovo darbą dirbančius asmenis ir jų pavaldinius. Kuo aukštesnį postą užima žmogus, tuo mažiau laiko ir dėmesio jis skiria seksualiniam gyvenimui. Tačiau tai nereiškia, kad moteris turi mesti darbą ir būti tik namų šeimininke – anot statistikos, jos seksu užsiima dar rečiau, negu dirbančios moterys.