Dažniausiai pasitaikanti seksualinio gyvenimo problema, su kuria susiduria moterys – tai lytinio potraukio sumažėjimas, nepakankamas susijaudinimas ir skausmas lytinio akto metu. Taigi šį kartą norėtume pakalbėti apie vieną iš seksualinių sutrikimų – vaginizmą, kurį, kaip ir daugumą kitų sutrikimų, lydi skausmai lytinio akto metu, tačiau jie įtakoti ne fizinių, o psichologinių priežasčių.

Kas gi tas vaginizmas? Tai mėšlungiškas vaginos ir tarpvietės raumenų susitraukinėjimas, kuris yra nekontroliuojamas ir skausmingas, dažniausiai atsirandantis į makštį bandant įstumti vyro lytinį organą, ginekologinius instrumentus ar kitką. Pasitaiko, kad raumenų susitraukinėjimas toks stiprus, kad į makštį neįmanoma įvesti net tampono. Labai sunkiais vaginizmo atvejais vien mintis apie lytinius santykius gali sukelti mėšlungiškus ir labai skausmingus spazmus.

Vaginizmas nėra itin dažna liga. Nuo jo kenčia maždaug 3-4% jaunų moterų. Sutrikimas gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai – iki 25 metų. Kai kurioms tokia būklė prasideda dėl pirmojo lytinio akto baimės, kitoms – po išprievartavimų ar skausmingų ir nemalonius prisiminimus palikusių pirmųjų lytinių santykių, trečioms – dėl žinių trūkumo lytinėje srityje, auklėjimo subtilybių, patirto streso ar kitų priežasčių. Vaginizmas gali būti dispareunijos rezultatas arba atvirkščiai, tačiau dažniausiai sutinkamas šių abiejų sutrikimų derinys. Dispareunija – pasikartojantys ir nuolatiniai genitalijų skausmai prieš, per ir po lytinių santykių.

Ir netgi tuo atveju, jei partneris elgiasi itin švelniai bei taktiškai, skausmai dubens srityje niekur nedingsta. Savaime suprantama, su laiku moteris ima vengti lytinių santykių. Įdomu tai, kad daugumai moterų šio sutrikimo metu pavyksta nesunkiai susijaudinti, tačiau atlikti lytinio akto – ne. Apmaudu, tačiau į medikus įprastai kreipiasi tik sutuoktiniai arba ilgamečius partnerius turinčios moterys, kurioms tokia patologija trukdo sėkmingiems santykiams. Kitos moterys drovisi ir tikisi, jog su laiku situacija išsispręs savaime. Tačiau bet kuriuo atveju visuomet geriau pasikonsultuoti su specialistu. Jei po ginekologo apžiūros fizinių tokios būklės priežasčių nerandama, o makšties raumenys taip susitraukia, kad į makštį neįmanoma įvesti jokio daikto, vadinasi, skausmo priežastis yra psichologinė ir greičiausiai ta priežastis mediciniškai bus įvardinta kaip vaginizmas. Tokiu atveju patartina nedelsti ir kreiptis į seksologą. Kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo greičiau bus galima gyventi pilnavertį gyvenimą.

Vaginizmas turi labai didelę ne tik fizinę, bet ir psichologinę įtaką santykiams. Moters, sergančios vaginizmu, partneris dažnai nesuvokia tokios patologijos priežasčių ir ima kaltinti save. Deja, įprastai ir pati moteris negali tiksliai įvardinti savo būklės, taigi abu parteriai kenčia, o kantrybė anksčiau ar vėliau išsenka visiems.

Gera žinia ta, kad vaginizmas gydomas geriau nei kiti seksualinės moterų funkcijos sutrikimai. Gydymas yra kompleksinis, parenkamas kiekvienai moteriai individualiai, tačiau dažniausiai gydymą sudaro keli etapai:

• Psichoanalizė bei individuali psichoterapija su elgesio terapija padeda pašalinti vidinius konfliktus, padeda nukreipti seksualinius impulsus reikiama linkme, mažina nerimą, moko pasitikėjimo savimi ir savo seksualinių poreikių supratimo bei gebėjimo juos išreikšti, padeda pašalinti psichologinius barjerus, trukdančius sėkmingam lytiniam aktui. Taip pat taikoma ir hipnozė, pagreitinanti psichoterapinį poveikį.
• Dviguba seksoterapija – tai abiejų partnerių gydymas. Kadangi vaginizmas paliečia abu partnerius, logiška, kad seksualinę disharmoniją abiems ir reikia gydyti. Pagrindinis šios terapijos tikslas – garsiai aptarti su gydytoju galimas psichologines ir fizines tokio sutrikimo priežastis. Gydymo tikslas – pirmiausia atkurti emocinį poros bendravimą, išsiaiškinti vienas kito baimes ir poreikius, o tuomet rasti problemos sprendimo būdus, tinkančius abiems partneriams.
• Taikomi konkretūs metodai ir pratimai: gydytojas gali vaizdžiai rodyti partneriams (arba tik moteriai, jei ji to pageidauja) makšties raumenų susitraukimo mechanizmą jos pačios kūne (vaizdas matomas veidrodėlio pagalba). Tuomet gydytojas duoda keletą patarimų, padedančių atpalaiduoti raumenis, supančius makštį. Vienas iš efektyviausių pratimų – sąmoningai raumenis įtempti ir paskui tiesiog atsipalaiduoti. Po to moteriai duodamas įvairaus dydžio makšties plėtiklių rinkinukas. Paties mažiausio skersmuo yra šiek tiek mažesnis nei piršto. Gydytojas atsargiai įveda plėtiklį į makštį ir parodo, kaip teisingai tai padaryti pačiai. Tuomet moteris turi daryti tai kelis kartus per dieną, palikdama plėtiklį makštyje 10-15 minučių. Dažniausiai po 5-6 dienų moteris gali į makštį įvesti penio dydį atitinkantį plėtiklį. Kai kuriais atvejais gydytojas gali išrašyti tepaliuką su lidokainu arba anestezinu, kuris padeda sumažinti skausmą.

Namuose moterims rekomenduojama atlikti šiuos pratimus:

• Mokymasis kontroliuoti savo makšties raumenis. Tam reikia pasistandinti (kaip tualete), tuomet atsipalaiduoti, vėliau įtraukti makšties ir išangės raumenis. Šis pratimas gerina kraujo pratekėjimą į lytinius organus, pagerina jautrumą, sužadina seksualinį susijaudinimą ir didina maksimalaus pasitenkinimo tikimybę.
• Piršto įvedimas į makštį. Šio pratimo metu pirštu reikia atlikti įvairius judesius: judinti jį į šonus, pasukti ratus, šiek tiek sulenkti ir vėl ištiesti.
•  Penio įvedimas į makštį jojikės pozoje. Tokia poza leidžia peniui natūraliai įsiskverbti į makštį, nesiremiant į makšties sieneles. Šiuo atveju labai svarbios atpalaiduojančios glamonės ir partnerių tarpusavio ryšys.

Gydymo trukmė labai individuali: kai kurioms moterims pakanka vienos procedūros, o kitoms prireikia ir dešimties. Rezultatai efektyvesni, jei gydyme dalyvauja abu partneriai.