Šiais laikais, kai vis daugiau žmonių pradeda galvoti apie savo sveikatą ir stengiasi rinktis ekologiškesnius produktus, tokių “sveikų” produktų pasiūla sparčiai auga.  Jų galima įsigyti ne tik įprastose parduotuvėse ar turgeliuose, bet net ir internete. Tik štai klausimas: ar jie tikrai ekologiški ir kaip išsirinkti?

Mėsa

Pardavėjas turi žinoti iš kur mėsa, kas gamintojas, kiek laiko užtruko transportavimas iki pardavimo taško. Palieskite mėsą- jeigu įspaudus pirštu duobutė neišsilygina, reiškia mėsa nešviežia. Jeigu ji raudona, reiškia į ją įdėtas augimo hormono priedas ir dar kiti hormonai. Jeigu mėsa pernelyg pluoštinė, reiškia ji sena. Jeigu po mėsos gabalu renkasi pernelyg daug vandens, reiškia ji mirkyta vandenyje ir užšaldyta – tam, kad daugiau svertų.  

Jeigu renkatės kiaulieną, tai būtinai apžiūrėkite odelę. Blyški? Reiškia, kiaulė ne iš privataus ūkio, o greičiausiai iš didelio kiaulininkystės kompekso, kur mėsą prieš pardavimą apdoroja virintu vandeniu.

Paukštiena

Svarbiausia, į ką reikia atkreipti dėmesį – tai paukščio kepenys. Jeigu jos ištežę, blyškios spalvos, vadinasi gyvūnas buvo šeriamas antibiotikais. Jeigu vištos kojos patengtos nuospaudomis, vadinasi ji broilerinė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido tupėdama ant laktų. O jeigu jos kojelės švelnios ir lygios, reiškia, kad vištelė iš tiesų naminė, visą gyvenimą bėgiojo po kiemą. Dar būtina žvilgterėti “vištai į akis”. Apsiblaususios paukščio akys byloja apie tai, kad jis buvo šeriamas kuo papuola ir, greičiausiai, kad višta bus ligota. O jeigu akys skaidrios, tokį paukštį drąsiai galima pirkti.

Pienas

Dideliose cisternose negali būti parduodamas pienas iš mažo ūkio: privatus asmuo paprasčiausiai tiek nesurinktų. Vadinasi, tai pienas iš fermos, kur ganosi apie tūkstantis karvių. Pienas iš nedidelio privataus ūkio paprastai parduodamas iš bidonų arba didelių butelių.  


Išklausinėkite pardavėją kuo jis šeria savo karves. Rūpestingas ūkininkas silosu karvių nešeria, nes nuo jo pieno rūgštingumas padidėja dvigubai. Bet vien aromatiniais dobilais karvės šerti taip pat negalima. Reikia ir dobilų, ir sauso šieno, ir maltų grūdų ir žalios žolės.   

Tikras kaimiškas karvės pienas turi būti baltos, kartais net kreminės spalvos, juk jo riebumas gana didelis – nuo 3 iki 6%. Nustatyti ar pienas buvo skiestas galima tokiu būdu: įlašinkite jo į stiklinę švaraus vandens. Gero pieno lašelis gražiai nusileis į stiklinės dugną ir ištirps ne iš karto. Kokybiško pieno paviršiuje po 5-8 valandų nusistovi riebi grietinėlė.

Ožkos pienas

Specifinį kvapą ir skonį ožkos pienui suteikia lakiųjų riebalų rūgštys, kurias išskiria ožkos tešmens riebalinės liaukos. Į pieną jos patenka, kaip taisyklė, melžimo metu. Jeigu ožka laikoma švariai ir prieš kiekvieną melžimą kruopščiai plaunamas jos tešmuo, pieno aštraus kvapo ir specifinio skonio praktiškai nesijaučia. Gerai prižiūrėtos ožkos pienas apskritai neturi kvapo, o jo skonis beveik nesiskiria nuo karvės pieno skonio.  

Varškė

Geros kokybės šviežia varškė turi turėti fermentuoto pieno kvapą ir skonį, kitų kvapų ir prieskonių turi nesijausti. Kokybiškos varškės konsistencija lengva ir vientisa, riebi varškė – lengvai tepama, liesa varškė – grūdėtos, birios konsistencijos, leistinas nedidelis kiekis išrūgų išsiskyrimo. Produkto spalva turi būti balta ar kreminio atspalvio ir tolygiai pasiskirsčiusi visoje masėje.    

Medus

Sąžiningas bitininkas pardavimui medų išsukinėja, pradedant nuo rugpjūčio vidurio, ant rėmo palikdamas 50% medaus. Todėl, suprantama, toks medus pigus būti negali ! Tačiau jis kokybiškas ir ekologiškai švarus.