Tyrimai rodo, kad bent kartą per savaitę riešutus vartojantys lietuviai dažniausiai juos perka akcijų metu, tačiau mitybos specialistės, dietistės Vaidos Kurpienės teigimu, renkantis riešutus, kaip ir kitus produktus, visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį ne į kainą, o į pagrindinius kokybės rodiklius, kurie parodo, ar riešutai tinkami vartoti? 

Mėgstamas užkandis ir įvairių patiekalų ingredientas – riešutai pelnytai mėgstami visame pasaulyje dėl patogumo juos vartoti ir sveikatai naudingų savybių. Tačiau mūsų visuomenei vis dar trūksta edukacijos – pagal kokius pagrindinius kriterijus reikėtų juos rinktis? 

„Baltijos šalyse vykdytas riešutų ir džiovintų vaisių kategorijų tyrimas atskleidė, kad riešutus bent kartą per savaitę vartoja 35 proc. Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, kad lietuviai juos dažniausiai perka akcijų metu, o štai mūsų kaimynai latviai ir estai – tuomet, kai užsinori. Kaip rodo tyrimas, vartojimo dažnis labiau susijęs su vartotojų gyvenimo būdo skirtumais: kelis kartus per savaitę sportuojantys asmenys riešutus, jų mišinius vartoja dažniau nei nesportuojantys. Matome, kad pirkėjai tampa vis reiklesni kokybei, pageidauja didesnės jų įvairovės, atidžiai skaito produktų sudėtį’’, – komentavo ,,Arimex" kokybės vadovė Irena Laginauskienė. 

Pasak V. Kurpienės, savo sveikata besirūpinantys žmonės yra atidesni savo mitybai, todėl vertina įvairių produktų sudėtį, tačiau dažnai to nepakanka. Apie produkto kokybę daug pasako ne tik jo sudėtis, bet ir spalva, dydis, forma, kvapas. 

4 taisyklės, į ką atkreipti dėmesį renkantis riešutus: 

1. Dydis – kuo riešutai didesni, tuo geresnė jų kokybė. 

2. Forma – kokybiški riešutai nesutrupėję, jų luobelė nepažeista, taisyklingos formos. 

3. Spalva – jei riešutai patamsėję, kartaus skonio, gali būti, kad jie yra perdžiūvę, (taip atsitikti gali riešutus namuose laikant netinkamomis sąlygomis), todėl jų vartoti nepatartina. 

4. Pakuotė – riešutai ilgiau išlieka kokybiški, jei yra pakuotėje su dujomis. 

Į ką turėtume atkreipti dėmesį skaitydami etiketes, kad gautume didžiausią naudą sveikatai ir išvengtume nereikalingų medžiagų? Pasak V. Kurpienės, reikėtų vengti riešutų, kurie pagardinti įvairiais priedais, nes juose gali būti cukraus, gliukozės, palmių aliejaus, įvairių skonio stipriklių, lipnumą reguliuojančių, ir kitų medžiagų, kurios nerekomenduojamos, jei norime būti sveiki ir jaustis gerai. 

Mitybos specialistė atkreipė dėmesį, kad riešutų išorė retai išduoda, jog jų vartoti nerekomenduojama. Pagrindinis ženklas yra skonis – jei jaučiate kartumą, tokių riešutų valgyti negalima, nes jie yra sugedę. Kai kuriais atvejais, riešutus laikant namuose netinkamomis sąlygomis, jie taip pat gali apkarsti ar net supelyti. ,,Riešutai turi būti natūralūs, tai yra, neapdoroti, nesutrupėję ir malonaus skonio. Tai svarbiausi akcentai. Kaip pavyzdį, galiu rekomenduoti „Arimex Organic” ir „The best of Arimex” riešutus”, – atkreipė dėmesį V. Kurpienė. 

Naudinga ne tik širdžiai, bet ir kūno linijoms 

Visuose riešutuose yra nesočiųjų riebalų rūgščių bei skaidulų, riešutai turi vertingų maistinių medžiagų, tokių kaip magnis, varis ir vitaminas E. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, riešutuose esantys nesotieji riebalai gali padėti sumažinti blogojo ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį. Anot šios organizacijos tyrėjų, vitaminas E yra antioksidantas, kuris gali padėti sustabdyti oksidacijos procesą, dėl kurio cholesterolis užkemša arterijas. Riešutai itin naudingas produktas širdžiai, nes juose esančios nesočiosios riebalų rūgštys gali padėti sumažinti ir širdies aritmijos tikimybę. ,,Riešutuose gausu riebalų, skaidulų ir baltymų. Šios medžiagos suteikia didesnį sotumo jausmą nei angliavandenių turintys maisto produktai. Todėl suvartojus net nedidelį jų kiekį, lengva išvengti alkio jausmo ir persivalgymo. Dėl šios priežasties žmonės, reguliariai valgantys riešutus, yra mažiau linkę nutukti nei tie, kurie jų nevalgo”, – komentavo V. Kurpienė. 

Mitybos specialistė atkreipė dėmesį, kad viena pagrindinių sveikos mitybos principų taisyklių – įvairovė. Dėl šios priežasties, naudingiausia yra mažiausiai keturias dienas iš eilės vartoti skirtingas riešutų rūšis. 

Lazdynų riešutai itin vertingi dėl juose esančio vitamino B6, folio rūgšties, fosforo, kalio ir cinko. 

Migdolai – turi daug kalcio, kuris ypač svarbus žmonėms, nevartojantiems pieno produktų. 

Anakardžiai – puikus vario, magnio ir mangano šaltinis – tai maistinės medžiagos, svarbios energijos gamybai, smegenų ir kaulų sveikatai, imunitetui. 

Pekaninės karijos – turi daug tiamino (vitamino B1), kuris būtinas energijos gamybai, smegenų veiklai bei virškinimui dėl jose esančių skaidulų, taip pat gali padėti palaikyti normalų augimą ir vystymąsi, gerina apetitą, yra svarbus širdies, raumenų, nervų sistemai. 

Kaip į savo mitybą įtraukti riešutus? 

Riešutai, pasak V. Kurpienės – vienas patogiausių užkandžių pavakariams ar nešiotis su savimi, kai dėl netikėtų priežasčių negalite pavalgyti, bet norite išvengti peralkimo. Pakanka 25-40 gramų, (tiek telpa suaugusio žmogaus saujoje), kad pasijustume sotesniais ir gautume sveikatai naudingų medžiagų. 

Smulkinti migdolai, graikiniai riešutai yra puikus ingredientas salotoms ar pusryčių grūdų patiekalams, troškiniams vietoje kitų riebalų: aliejaus ar sviesto. Riešutai turi daugiau antioksidantų, baltymų, vitaminų ir mineralų bei suteikia didesnį sotumo jausmą. Atskiri aplodismentai desertams, kurių gurmanišku akcentu dažnai tampa lazdynų, migdolų riešutai, o veganiškus, sveikuoliškus pyragus, sausainius įprastai praturtiname anakardžiais, migdolais ir naminiais jų riešutų sviestais. 

Trūksta idėjų? Vaida Kurpienė dalijasi 2 receptais, kurie puikiai tiks tiek kaip užkandžiai, tiek kaip pagrindiniai patiekalai. 

Morkų ir pekano riešutų salotos: 

Reikės: 

200 g morkų – tai skaidulos, geri angliavandeniai ir beta karotenoidai, virstantys į vitaminą A 

20 g pekano riešutų – jie suteiks vitaminų B1 ir E, magnio ir vario, gerų riebalų ir skaidulų, padidins morkose bei kalendrų lapuose esančių antioksidantų pasisavinimą 

10 g kalendros lapų 

10 g citrinos sulčių 

5 g raudonosios čili paprikos – paspartins medžiagų apykaitą 

0,50 g druskos 

Paruošimas: 

Viską susmulkinti ir sumaišyti. 

Baklažanų suktinukai su varške – paskanauti ir pavaišinti kitus! 

Reikės: 

200 g baklažano 

200 g varškės 9 proc. riebumo 

50 g saulėje džiovinti pomidorų 

30 g graikinių riešutų 

30 g svogūnų laiškų (nebūtinai) 

30 ml kefyro 

4 skiltelės česnako 

1 a. š. (6 g) ypač tyro alyvuogių aliejaus 

Žiupsnelio druskos 

Paruošimas: 

Baklažanus plonai (svarbu!) supjaustome, pabarstome druska ir palaikome. Kol kaista keptuvė, konditerine šluotele patepame aliejumi. Susmulkiname graikinius riešutus. Varškę sumaišome su druska, česnaku, saulėje džiovintais susmulkintais pomidorais, riešutais, druska, svogūno laiškais ir šlakeliu kefyro. Tuomet iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies apkepame baklažanus ir aptepame paruoštu įdaru, susukame. Galima sutvirtinti smeigtuku, papuoštu spanguole ar brukne. Skanaus!