XIX amžiuje statistinis europietis per metus suvartodavo apie 2 kg gryno cukraus, XX amžiuje vienam žmogui tekdavo jau po 17 kg per metus, o XXI-ame – jau ir po 40 kg. Kuo tai gresia ir ką daryti?

Saldūs nuodai

Nesaikingas saldumynų vartojimas kenkia ne tik odai, dantims ir figūrai, bet ir visam organizmui apskritai: nukenčia imunitetas (cukraus perteklius kliudo įsisavinti svarbiausius mikroelementus, išplauna iš organizmo B grupės vitaminus), didėja 2-ojo tipo diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dideli saldumynų kiekiai – tai didelis krūvis kepenims ir kaulams bei sąnariams (išplaunamas kalcis), taip pat kasai, skrandžiui. Dėl nesaikingo saldumynų vartojimo sutrinka neuromediatorių (serotonino, dopamino) balansas, dėl ko žmogus tampa agresyvesnis ar puola į depresiją, blogėja žarnyno darbas, prasideda priešlaikinis senėjimas, išauga onkologinių ligų tikimybė.

Tie, kurie nepiktnaudžiauja saldžiais kepiniais ir viso labo pasisaldina cukrumi kavą ir arbatą, klaidingai mano, kad cukraus suvartoja mažai – o juk iš tikrųjų jo gausu gaiviuosiuose gėrimuose, sultyse, padažuose, jogurtuose ir net mėsos pusgaminiuose.

Dažniausios klaidos

Gydytojų teigimu, grynas cukrus organizmui nereikalingas – mums visiškai užtenka paprastųjų cukrų, kurių gausu įprastuose maisto produktuose (net ir nesaldžiuose). Atsisakyti nereikalingo cukraus bus į naudą, bet daryti tai reikia laikantis kelių taisyklių:

• Nereikia cukraus atsisakyti staiga – tai kenkia organizmui, o ypač nukenčia galvos smegenys.
• Kita klaida – atsisakius cukraus visiškai leisti sau kartais „nutrūkti nuo grandinės“. Tokios „sūpynės“ sutrikdo medžiagų apykaitą ir skatina svorio augimą, net jei laikotės griežtos dietos.
• Ne ką geriau bus, jeigu cukrų pakeisite saldikliais (net ir natūraliais, tokiais kaip stevija) ar fruktoze. Nors jie turi mažiau kalorijų, nei įprastas cukrus, tačiau jų kiekius būtina kontroliuoti: saldikliai pakelia gliukozės lygį kraujyje, o priklausomybės nuo cukraus problemos neišsprendžia. Taip pat pastebėtina, kad tiems, kurie renkasi dirbtinius cukraus pakaitalus, išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Ką daryti?

Sumažinti suvartojamo cukraus kiekius yra tikrai įmanoma, ir net ne taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

• Judėti savo tikslo link reikia po truputį, mažais žingsneliais. Iš pradžių pakeiskite cukrų medumi ir džiovintais vaisiais, pereikite prie natūralių cukrų, o galiausiai racione sumažinkite ir jų. Paprastuosius angliavandenius keiskite sudėtingaisiais (pvz., miltinius gaminius – kruopomis, daržovėmis, uogomis, kietagrūdžių kviečių makaronais).
• Maitinkitės reguliariai (5-6 kartus per dieną). Ir nepamirškite pusryčių. Jei ilgai nevalgysite, kraujyje sumažės cukraus lygis, ir noras užkrimsti ko nors saldaus bus didesnis.
• Vartokite daugiau baltymų (mėsos, paukštienos, žuvies, varškės, riešutų, ankštinių kultūrų), taip pat daržovių, kuriose gausu vitaminų ir ląstelienos.
• Būkite fiziškai aktyvesni. Judėjimas padeda palaikyti normalų endorfinų ir serotonino lygį, o tai gelbsti nuo „abstinencijos sindromo“.
• Eikite miegoti anksčiau. Artėjant pusiaunakčiui išauga alkio hormono grelino lygis, todėl laikykitės toliau nuo pagundos ir eikite ilsėtis nelaukę, kol vėl pasijusite alkani.
• Venkite streso. Jis provokuoja potraukį žalingam maistui. Kreipkitės pagalbos į psichologą, pradėkite sportuoti, susiraskite naują pomėgį.
• Valykite organizmą. Detoksikacija reikalinga. Jūs galite kartą per savaitę pasidaryti iškrovos dieną. Atsikračius toksinų, potraukis saldumynams mažėja.
• Išgerkite po 2 litrus vandens per dieną. Tai padės kontroliuoti alkio jausmą.
• Pagardinkite gėrimus ir maistą cinamonu. Jis slopina potraukį saldumynams ir padeda palaikyti cukraus lygį kraujyje.
• Jei reikia, vartokite maisto papildus, vitaminus. Smaližiams labai reikalingi B grupės vitaminai (padeda nervų sistemai kovoti su stresu), glutaminas, chromas. Chromo galima gauti ne tik su papildais, bet ir valgant kepenis, perlines kruopas, krevetes, upių ir jūrų žuvį, antieną, o glutamino – su jautiena, aviena, paukštiena, kietu sūriu, varške, soja, vištų kiaušiniais ir žirniais.