Depresija – sunki liga, galinti baigtis tragiškai. Deja, dažnai nesugebame tinkamai įvertinti depresijos gniaužtų stiprumo, todėl tik atsainiai numojame ranka, tarstelėdami “Ai, praeis...”. Jei kas nors iš jūsų artimųjų serga depresija, svarbu mokėti ne tik užjausti bei palaikyti, bet ir parinkti tinkamus žodžius, padėsiančius įveikti šį sunkų periodą.

Kas yra depresija?

Įprastai depresija apibūdinami žmogaus emocinio balanso sutrikimai, turintys aiškius simptomus, pavyzdžiui nuolatinė prasta nuotaika, apatija ir t.t. Depresiją gali skirstyti pagal daugybę kriterijų, tačiau gydytojai dažniausiai išskiria dvi depresijos rūšis:

• Egzogeninė (reaktyvioji) depresija – pasireiškia po didelių sukrėtimų, pavyzdžiui artimųjų mirties, darbo netekimo, skyrybų ir t.t. Pirminėje stadijoje tai neskaitoma liga, nes emociniai sukrėtimai neigiamai paveikia visus. Tačiau jei simptomai trunka per ilgai, o liūdesys perauga į apatiją – tokią būseną galima laikyti liga.
• Endogeninė depresija – emocinės būsenos sutrikimai, kurių neįtakoja jokie išoriniai veiksniai, todėl tiek aplinkiniams, tiek pačiam žmogui sunku suvokti pasikeitimus. Būtent dėl šios priežasties depresija yra labai pavojinga liga, nes nesuvokdami priežasčių, neskiriame tam pakankamai dėmesio.

Pasakykite: “Tu nesi vienas”.
Nesakykite: “Yra žmonių, kuriems blogiau nei tau”.

Skatinkite gydytis

Kai žmogus susilaužo ranką, jis tikrai nesėdi ir nelaukia, kol kaulai sugis savaime. Lygiai tas pats turi galioti ir sergant depresija, nes depresija – tai liga, trukdanti gyventi ir turinti kur kas baisesnius padarinius nei lūžęs kaulas. Paskatinkite savo artimąjį kreiptis į gydytojus. Dauguma žmonių stengiasi padėti ligoniui psichologiniu palaikymu, tačiau dažniausiai to tiesiog nepakanka.  
 

Pasakykite: “Aš visuomet būsiu šalia”.
Nesakykite: “Išgerk ramunėlių arbatos – tai ramina”.

Turėkite kantrybės

Depresija – ne vienos dienos liga, taigi savaime suprantame, jums prireiks milžiniškos kantrybės, nes švelnūs žodžiai ir argumentai kažkada vis tiek išseks. Jokiu būdu nepasiduokite dirglumui, kuris atsiranda būnant šalia sergančio ir amžinai nelaimingo žmogaus. Daugumai sveikų žmonių po kurio laiko norisi garsiai rėkti “Apsižvalgyk aplinkui, yra milijonai, turinčių kur kas didesnių problemų. Ar jie skundžiasi? Ne!”. Toks poelgis būtų didžiausia klaida. Supraskite, kad tai – liga, giliai paveikusi sergančiojo mąstyseną.

Pasakykite: “Aš negaliu išgyventi to, ką jauti tu, tačiau aš tave suprantu”.
Nesakykite: “Pakaks savęs gailėti, pradėk gyventi”.

Būkite pasiruošę pokalbiams

Sergantis depresija žmogus turi žinoti, kad jūs visuomet šalia. Nebūtinai fizine prasme. Pakaks to, kad jis galės paskambinti ir atvirai pasikalbėti, kuomet jam bus sunku. Nepamirškite, kad norėdami padėti artimajam, turite patys rodyti iniciatyvą, nes depresija sergantis žmogus jausis tik blogiau, jei ims galvoti, jog savo problemas užkrauna ant svetimų pečių. Jei pokalbiai jus vargina, paskambinkite kelis kartus per dieną, tačiau tik kelioms minutėms, kad artimasis jaustų, jog jo nepamirštate.

Pasakykite: “Norėčiau su tavimi apie tai pasikalbėti”.
Nesakykite: “Žinau, kaip jautiesi. Kartą iš depresijos negalėjau išeiti visą mėnesį”.

Suraskite veiklos

Depresija sergantys žmonės dažniausiai tampa labai uždari ir apatiški, todėl retai kada lankosi viešuose renginiuose. Ir įkalbėti tai padaryti nėra lengva. Kad jums pavyktų, pokalbį pradėkite ne nuo to, kad sergančiajam reikia prasiblaškyti, o nuo to, kad jūs labai norėtumėte jo kompanijos. Žmogus jausis reikalingas, todėl tikriausiai neatsisakys, o ir jam pačiam tai išeis tik į naudą. Palaipsniui nuo paprastų pasivaikščiojimų pereikite prie kasdienio sportavimo.

Pasakykite: “Man labai norėtųsi kad būtum su manimi”.
Nesakykite: “O kas sakė, kad gyvenimas yra lengvas?”.

Ženkite nedideliais žingsniais

Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, dažnai užduoda klausimą: “Kam man aplamai ką nors daryti?”. Padėkite savo artimajam rasti atsakymą pasitelkdami paprastą techniką: kiekvienas atliktas veiksmas turi būti apdovanotas. Fiksuokite kiekvieną dienos pasiekimą ir kartu juos apžvelkite – tai suteiks pasitenkinimo jausmą.

Pasakykite: “Tu sugebėsi tą padaryti, aš nė kiek neabejoju”.
Nesakykite: “Pabandyk, jei nepavyks – nieko baisaus”.