Riešutai – vienas iš pačių vertingiausių produktų. Jie ne tik skanūs, bet ir pasižymi daugybe naudingų savybių. Ar žinojote, kad:

• Lazdynų riešutai žinomi ir mėgstami jau nuo neatmenamų laikų. Pavyzdžiui, mūsų protėviai iš jų darydavosi amuletus, turėjusius apginti nuo nelaimių ir piktųjų jėgų, o šiandien juos vertiname dėl to, kad tai – puikus vitaminų E ir A šaltinis. Teigiama, kad lazdynų riešutai gerina smegenų veiklą. Geriausia valgyti neapdorotus.
• Kaštanai – mėgstamas Pietų Europos skanėstas. Prancūzai netgi turi tokią šventę – vieną dieną metuose kiekvienoje gatvelėse galima užuosti nuostabų keptų kaštanų aromatą, o kavinėse jums būtinai pasiūlys paragauti patiekalų su jais. Kaštanai turi daug ląstelienos, vitamino C ir B grupės vitaminų. Dietologų teigimu, šį gardėsį į savo racioną turėtų įtraukti visi vegetarai.
• Anakardžiai labai mėgstami Azijos virtuvėje ir gali būti naudojami tiek pirmiesiems, tiek antriesiems patiekalams, tiek desertams. Stiprina imunitetą, gerina širdies veiklą ir netgi ramina dantų skausmą. 20 riešutų per dieną aprūpins jus paros geležies norma. Prieš vartojant patartina pakepinti, kad skonis būtų ryškesnis.
• Pistacijos – nekaloringi ir labai skanūs riešutai, pasižymintys mineralinių medžiagų ir vitaminų gausa, tačiau piktnaudžiauti jais nederėtų. Paros norma suaugusiam žmogui yra 15 vienetų. Padeda gydant virškinamojo trakto, kvėpavimo takų ligas, mažakraujystę, geltą, nėščiosioms – kovoti su toksikoze, o vyrams – su reprodukcinėmis problemomis.
• Migdolai Ispanijoje laikomi „elitiniais“ riešutais. Širdies ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama kas savaitę suvalgyti jų ne mažiau kaip 60 g. Šiuose paprastai įvairiems desertams naudojamuose riešutuose daug fosforo, kalcio ir geležies. Pirkti patartina tik stambius ir nepažeistus.
• Kaukaze riešutmedis laikomas šventu medžiu – kai kurių amžius čia siekia daugiau nei 400 metų. Graikiniuose riešutuose daug nepakeičiamųjų aminorūgščių, rauginių ir mineralinių medžiagų. Jie mažina fizinį nuovargį, naudingi gydant mažakraujystę, širdies, skrandžio ir nervų sistemos ligas, o reguliariai vartojami padeda išsaugoti vyriškumą.
• Apie kedrų riešutų naudingąsias savybes rašė dar Avicena, o šiuolaikinias mokslas tik patvirtina jo spėjimus ir išvadas. Šiuose riešutuose labai daug vitaminų, mikro- ir makroelementų, labai mažai skaidulų. Ypač naudingi vaikams ir garbaus amžiaus žmonėms, tačiau tiems, kurie linkę į nutukimą, jais piktnaudžiauti nederėtų.
• Bertoletijos (braziliniai riešutai) – tinka kaip užkandis, naudojami salotoms ir desertams. Vos du riešutai per dieną patenkina paros seleno poreikį – jei pastarojo trūksta, organizmas pradeda per anksti senti. Bertoletijos suteikia žvalumo ir energijos, gražina odą ir mažina širdies bei onkologinių ligų riziką.
• Kokosai – patys stambiausi riešutai, galintys sverti net iki 4 kilogramų. Juose gausu B grupės vitaminų, makro- ir mikroelementų. Stiprina imunitetą, gerina regėjimą, virškinimo sistemos ir skydliaukės veiklą. Kokosų pienas pasižymi jauninamuoju poveikiu.
• Pasaulyje yra apie 70 žemės riešutų rūšių. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gerina regėjimą, klausą ir atmintį. Naudojami ne tik kaip maisto produktas ar jų priedas, bei ir kaip žaliava plasmasės, sintetinių siūlų ir klijų gamybai.