Miegas – tai dar gana silpnai ištyrinėta fiziologinė smegenų, nervų sistemos ir organizmo apskritai būklė, kuriai būdingas sumažėjęs judrumas, silpna reakcija į išorinius dirgiklius ir ypatingas galvos smegenų neuronų aktyvumas.


Anksčiau žmonės tikėjo, kad miego metu siela palieka kūną ir iškeliauja į kitą pasaulį. Tačiau tiesa ta, kad mes dar ir dabar nelabai žinome, kas vyksta su mūsų organizmu, kai mes miegame.

Štai keli įdomūs su miegu susiję faktai:

• Žmogus pramiega maždaug trečdalį savo gyvenimo.
• Išskiriamos penkios žmogaus miego fazės: perėjimas nuo būdravimo į miegą, užmigimas, negilus miegas, vidutinio gilumo miegas ir gilus miegas.
• Esant gilaus miego fazei, mūsų kvėpavimo ir kraujospūdžio rodikliai yra žemiausi per visą dieną.
• Gyvūnų miego fazių yra trys: snaudimas, negilus ir gilus lėtas miegas.
• Užmigimo fazė taip pat vadinama „greitu miegu“. Jai būdingas didžiausias smegenų ir kai kurių raumenų aktyvumas.
• Suaugusiam žmogui paprastai reikia maždaug 8 valandų miego per parą.
• Antroje nakties pusėje miegas yra jautresnis, todėl mus lengviau gali pažadinti bet koks garsas.
• Katės miega vidutiniškai po 18 valandų per parą, žirafos – ne daugiau kaip 20 minučių.
• Pažadinti mažą vaiką iš gilaus miego yra daug sudėtingiau nei suaugusįjį. Dažnai po to mažylis nesupranta, kur yra, jaučia baimę.
• Nemiga skatina depresiją ir padidėjusį nervingumą.
• Didžioji dauguma stambių raumenų miego metu yra suparalyžiuoti. Gali būti, kad mūsų smegenys taip bando apsaugoti kūną.
• Vidutiniškai pabundame po 5–6 kartus per naktį.
• Apie ketvirtą valandą ryto sveiko žmogaus kūno temperatūra nukrinta, o apie devintą – vėl tampa normali.
• Miego metu smegenys nėra visiškai neaktyvios, todėl pašaliniai garsai gali mus pažadinti.
• Moterims ir garbaus amžiaus žmonėms nemiga pasireiškia dažniau nei stipriosios lyties atstovams.