Psichologų teigimu, paskutinės savaitės prieš ilgai lauktas atostogas – maksimalaus streso laikas. Tai metas, kai žmogus ima jaustis prietaisu, dirbančiu maksimaliu galimu pajėgumu: dar truputis ir įvyks trumpasis jungimas. Ar verta stebėtis, kad atsiranda sveikatos problemų?
 
Atostogauti verčia streso hormonai
 
Pirmoji į užsitęsusį stresą sureaguoja endokrininė – tai yra hormonų sistema, tiesiogiai priklausoma nuo mūsų psichologinės būklės.
 
Susikaupusios neigiamos emocijos suaktyvina žmogaus organizme pagrindinių streso hormonų – „agresyviojo“ adrenalino ir „ašaringojo“ acetilcholino – gamybą. Tiesa, vieno ar kito hormono išsiskyrimo intensyvumas pirmiausia priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo, tačiau bet kuriuo atveju jie sukelia dviejų tipų organizmo reakciją į užsitęsusį stresą.
 
Simpato–adrenalinė reakcija. Ją patiriantis žmogus negali atsipalaiduoti, nuolat jaučia didžiulę įtampą – vaizdžiai tariant, tebemojuoja kumščiais muštynėms seniai pasibaigus.
 
Tokia reakcija paprastai būdinga cholerikams ir sangvinikams. Negydant šios būklės pasekmės gali pasireikšti širdies permušimais, „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu, skrandžio ir kasos veiklos sutrikimais.
 
Gastroenterologai teigia, kad esant lėtinio streso būklei kasa, sutrikus tulžies išsiskyrimui ir dėl to padidėjus skrandžio rūgštingumui, ima… virškinti pati save.
 
Acetilcholinė reakcija panaši į trumpalaikę „mirtį“: žmogus visiškai netenka jėgų, jį kamuoja liūdesys, nenoras ką nors daryti nei bendrauti. Į tokias būkles ypač linkę melancholikai. Kiek rečiau – flegmatikai (nes stresai labai retai sudirgina jų nervų sistemą).
 
Jeigu nedelsiant neleisite organizmui atsipūsti, pasekmės gali būti labai liūdnos: pasireikšti astma, neurotiniai sutrikimai, gastritas (kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas), vegetatyvinės distonijos priepuoliai.
 

Sloga… dėl nervų
 
Vasarą, atrodo, visos peršalimo ligas ir slogas turėtumėte pamiršti. Tad kodėl jaučiatės taip, tarsi netrukus susirgsite?
 
Todėl, kad organizmo apsauginiai mechanizmai labai jautriai reaguoja į stresą. Užleidus neurozes, išsivysto pati tikriausia avitaminozė – staiga sumažėja vitamino C, visų B grupės vitaminų bei folio rūgšties. Be to, organizmas prasčiau įsisavina visas naudingąsias medžiagas. Tad nenuostabu, kad žmogus būna nuolat išblyškęs ir jaučia silpnumą.
 
Kai „priešsloginė“ būsena tampa lėtinė, tai dažniausiai ženklas, kad jūsų nervai baigia išsekti. Ši bėda tyko visų, siekiančių suspėti pernelyg daug visko padaryti ir neleidžiančių smegenims atsipūsti.
 
Kartais organizmas tarsi pats prašosi lovos režimo vien tam, kad pailsėtų. Todėl ir paguldo jus į ligos patalą su netikra sloga taip apsaugodamas nuo persitempimo pasekmės – nervinio išsekimo.
 
Problemų našta gniuždo stuburą
 
Bėdos dėl nugaros dažnokai persekioja žmones, sunkią akimirką likusius be paramos ir palaikymo. Ne veltui sakoma: „sulinko po vargų našta“.
 
Psichosomatiniai nugaros skausmai atsiranda, kai žmogus ima jausti tempiantis nepakeliamą, vis sunkėjančią naštą. Nulinkę pečiai – vienas labiausiai paplitusių išorinių apatinės depresijos išraiškų.
 
Galite išbandyti vieną paprastą, bet visai veiksmingą pratimą: iš pradžių lėtai nuleiskite galvą ant krūtinės ir „suskleiskite“ pečius, o paskui išdidžiai pakelkite galvą ir kiek galėdami labiau ištiesinkite pečius. Tai puikiai padeda pajusti jėgų antplūdį, pakelia nuotaiką.
 
Psichosomatikoje laikysena apskritai yra labai svarbi. Ji – išorinė mūsų savigarbos apsauga, pasipriešinimo gyvenimiškiems sunkumams rodiklis. Taigi aukščiau galvą ir tiesiau nugarą – juk greitai atostogos!