Burnos vėžio statistika per 2015-2017 metus nesikeičia ir verčia sunerimti. Nacionaliniame vėžio instituto (NVI) Galvos, kaklo ir odos navikų skyriaus metinėje ataskaitoje pateikiami skaičiai rodo, kad burnos vėžio atvejų sparčiai daugėja, o 50% ligonių, atvyksta į skyrių jau su IV burnos vėžio stadija. 2018 metų statistiniais duomenimis, su IV stadijos burnos ir gerklų navikais atvyko 1433 ligoniai iš 1625 besikreipusių.

Tokią grėsmingą situaciją lemia keletas veiksnių. „Pradėkime nuo to, kad dauguma žmonių dar nepakankamai kreipia dėmesį į savo sveikatą, nesidomi savo kūnu, todėl dažnai pokyčiai burnos ertmėje tampa nepastebėti“, – sako Auristida Gerliakienė, NVI dirbanti gydytoja odontologė ortopedė.

Greitai vystosi

Pasak gydytojos, burnos vėžys labai greitai vystosi ir plinta į gretimus audinius bei organus. Burnos ertmės vėžiams būdingas limfogeninis ir hematogeninis plitimas, todėl gan greitai metastazuoja į regioninius bei tolimuosius limfmazgius, plaučius, kepenis, galvos smegenis, kaulus.

Reikia pažymėti, kad burnos ertmė yra daugiafunkcinis organas, ten vykstantys procesai dažnai išprovokuoja auglių atsiradimą ir tokį greitą vystymąsi. Burnoje yra begalė įvairių bakterijų, tam tikros jų rūšys – patogeninės, t.y. labiau už kitas linkę sukelti uždegiminius procesus. Dantenų uždegimas išsivysto vos kelias dienas neišsivalius dantų. Jei nesivaloma ilgą laiką, uždegiminis procesas tampa lėtinis. Jis pažeidžia gleivinę, vėliau į procesą įtraukiamas ir žandikaulio alveolės kraštas, apie dantis formuojasi kaulinės kišenės, kuriose jau šeimininkauja ypač agresyvios anaerobinės bakterijos – tai jau periodontito stadija.

Veikia organizmo būklę

Burnos ertmės infekcija labai stipriai veikia bendrą organizmo būklę. Dar 2015 m. Europos periodontologų federacija pateikė medžiagą, kad burnos ertmės infekcija turi tiesioginę įtaką širdies infarkto išsivystymui bei II tipo diabeto atsiradimui. JAV mokslininkų tyrimai rodo, kad sergant periodontitu 4,5 karto dažniau išsivysto lėtinės inkstų ligos, o pagyvenusiems žmonėms blogai valant dantis, grėsmė susirgti senatvine demencija (silpnaprotyste) išauga iki 65%. Burnos ertmės infekcija lemia skrandžio, stemplės, kasos ir burnos ertmės vėžio atsiradimą. Taigi nepakankamas dėmesys burnos ertmės higienai yra akivaizdžiai grėsmingas.

Rūkymas – burnos vėžio priežastis

Be lėtinio infekcijos poveikio, burnos vėžį sukelia rūkymas – kuo ilgesnis rūkymo stažas, tuo didesnė rizika. Taip pat veikia tabako kramtymas. „Noriu atkreipti dėmesį, kad alkoholio vartojimas padidina kancerogeninį tabako dūmų poveikį burnos gleivinei“, – pabrėžia gydytoja A. Gerliakienė.

Netvarkingi, nekokybiški protezai, lemiantys sunkiai išvalomas apnašų sankaupas, sugedę dantys ar nepašalintos šaknys – ne tik lėtinės infekcijos židiniai, jie aštriais kraštais dirgina liežuvio, lūpos ar skruosto gleivinę, sukeldami lėtinę traumą. Net pastovus įprotis nuolat kandžioti lūpą ar liežuvį gali išprovokuoti auglio susidarymą.

Prie rizikos faktorių priskiriami ir kiti veiksniai: asbesto, cemento dulkės, padidintas radiacinis fonas, labai didelis karštis, sunkiųjų metalų druskos, naftos perdirbimo produktai, perchloretilenas.

Žymus vaidmuo burnos vėžio susiformavime tenka žmogaus papilomos ir Herpes simplex virusams. Onkogeninis šių virusų poveikis pasireiškia jų sugebėjimu blokuoti genų supresorius, sąlygojančius navikų augimą. Panašiai ligonius veikia ilgalaikis imunosupresantų vartojimas. Ilgalaikis anksčiau paminėtų trigerinių faktorių poveikis sukelia burnos gleivinės epitelio ląstelių DNR pakitimus, dėl ko išsivysto minėtų ląstelių displazija arba hiperplazija. Laiku bėgant, toliau veikiant kancerogeniniams faktoriams, tokie pakitimai transformuojasi į vėžį.

Kada sunerimti?

Kai burnos ertmėje (ant skruostų, dantenų, liežuvio kūno, kietojo gomurio, gomurinio liežuvio lanko) pastebimos baltos dėmės, gleivinės išvešėjimai arba atsiranda ilgiau nei savaitę negyjančios viena ar kelios opelės, kurios greitai plečiasi, yra įdubusios, stačiais kraštais. Vėlesnėse vėžio stadijose, kai auglys perauga audinius, opos gali atsirasti ir ant veido. Taip pat, jei burnoje ar kaklo srityje atsiranda audinių sukietėjimai, mazgeliai, gumbeliai, išaugos. Reikia atkreipti dėmesį, kai pakinta veido ar burnos organų jutimai. Įvairaus intensyvumo vietinis skausmas ar plintantis į kaklą bei ausį – vienas iš žandikaulio ar burnos dugno vėžio simptomų. Liežuvio ar seilių liaukų augliai sutrikdo šių organų veiklą. Kai auglys pažeidžia liežuvio kūną, toje vietoje liežuvis sukietėja, todėl pasunkėja ir tampa skausmingi liežuvio judesiai, sutrinka rijimas, kalba.


Seilių liaukų augliams būdingas tempimo ir spaudimo jausmas, skausmas, mimikos raumenų silpnumas ar paralyžius. Augliui peraugus raumenis, ribojamas išsižiojimas.

Blogas burnos kvapas – irgi ženklas

Ligonio artimieji gali pastebėti atsiradusias veido asimetriją ir deformacijas dėl seilių liaukų ar žandikaulio vėžio, arba užuosti blogą kvapą, skleidžiamą burnos ertmėje ar viršutinio žandikaulio sinuse yrančių audinių.

Nuolat užgulusi, gausiai sekretuojanti viena nosies pusė – ne tik lėtinės slogos, bet ir viršutinio žandikaulio vėžio simptomas.

Žandikaulio vėžiams būdingas simptomas – iki tol buvusių sveikų ir stabilių dantų ūmus paslankumas ir jautrumas sukandant. Svarbu pažymėti, kad dėl vėžio plitimo hematogeninių keliu, rauti tokių dantų negalima, nes tai gali išprovokuoti tolimųjų metastazių atsiradimą. Tokie dantys yra šalinami kartu su pažeista žandikaulio dalimi chirurginės operacijos metu.

Profilaktika užkerta kelią vėžiui

Preliminariai burnos ertmės auglius gali diagnozuoti gydytojas odontologas, paciento profilaktinio apsilankymo metu. Kas pusė metų vykdomos gydytojo odontologo apžiūros bei gydymas užkerta kelią ne tik ėduonies, dantenų bei periodonto ligų išsivystymui, bet ir burnos vėžiui. Pastebėjęs įtartiną darinį, gydytojas odontologas nukreips pacientą pas reikiamus specialistus.

Burnos ertmės vėžio diagnostika atliekama apklausiant ligonį. Apžiūrima ir palpuojama pažeista pusė, vertinami rentgenografijos, kraujo, CT, MRT, scintigrafijos, ultragarsinio audinių tyrimo rezultatai. Galutinė diagnozė nustatoma atlikus histologinį audinio ištyrimą.

Gydymas

Burnos ertmės vėžiai gydomi kompleksiškai ir kombinuotai, taikant chemoterapiją, chirurgines operacijas ir spindulinę terapiją. Tai priklauso nuo naviko vietos, išplitimo (išorinio ar vidinio), piktybiškumo laipsnio, ar auglys peraugo gretimus audinius, ar išplito į regioninius limfmazgius. Operacijos apimtis gali varijuoti nuo lokalios, pašalinant naviką, iki išplėstinės, apimančios ir pažeistus regioninius limfmazgius bei į procesą įtrauktus gretimus audinius. Kadangi burnos ertmės vėžiai greitai plinta ir pasiekia užleisto naviko stadiją, tokiems augliams taikomas paliatyvus chemoterapinis ir spindulinis gydymas.

Chirurginu būdu pašalinus auglį (viršutinio ir apatinio žandikaulio, liežuvio, burnos dugno) ligoniams negrįžtamai sutrikdomos kramtymo, rijimo ir kalbos funkcijos. Tokiu atveju reikia pakartotinių chirurginės plastikos operacijų. Prarastų funkcijų atstatymui dantų protezais su specialiais obturatoriais, ligoniai nukreipiami pas gydytojus odontologus ortopedus. Šiuolaikinės technologijos suteikia daug galimybių pagaminant patogius lengvai prižiūrimus protezus. Po gydymo sutrikusias kalbos ir rijimo funkcijas padeda koreguoti logopedas, jo paskirtas pratimų kompleksas pagerina išsižiojimo, aiškesnio garsų tarimo galimybes. Jei ligoniams sunku valgyti įprastą maistą, juos konsultuoja gydytojas dietologas.

30-40 proc. ligonių po spindulinio gydymo sutrinka skydliaukės veikla, todėl jiems reikalinga gydytojo endokrinologo konsultacija ir atitinkamas gydymas.

Neatidėliokite vizito pas odontologą

Geriausias būdas laiku nustatyti ligą – atidi periodinė savo burnos ir ryklės apžiūra prieš veidrodį, o pastebėjus ką nors įtartino – neatidėliotinas vizitas pas gydytoją odontologą, nes auglio aptikimas ankstyvoje stadijoje užtikrina sėkmingus gydymo rezultatus. Deja, nežiūrint į paprastą ir pigų būdą išvengti vėžio, beveik visada ligoniai kreipiasi su jau pažengusia naviko stadija.

Gydytojas odontologas pastebės nekokybiškus protezus, juos sutvarkys ar pakeis, prišlifuos aštrius danties vainiko kraštus, pašalins infekuotas šaknis, o aptikęs įtartinus pakitimus, nusiųs pacientą onkologo konsultacijai ir tolimesniam gydymui. Burnos higienistas nuvalys susikaupusias ant dantų apnašas ir konkrementus, patars, kaip tinkamai valyti dantis namuose. Periodiškai lankytis pas gydytoją odontologą reiktų darbo aplinkoje susiduriantiems su kenksmingais rizikos faktoriais. Taip pat primygtinai rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, kadangi įrodyta, kad pakartotinis ligos recidyvas išsivysto rūkantiems, kramtantiems tabaką ir nesaikingai vartojantiems alkoholį ligoniams.