Bakterijų atsparumas vaistams – tai visuomenės sveikatos iššūkis ir šio amžiaus problema, nes itin didelę grėsmę kelia netinkamas antibiotikų vartojimas. Apie tai medikai ir mokslininkai diskutavo ketvirtadienį dviejų dienų trukmės II-ojoje Europos konferencijoje „Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika“.
Praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.
„Tai problema, kuri brendo ištisus dešimtmečius, ir šiandien įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas infekcijas išgydyti sunku. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Vienas šios problemos sprendimo būdų – medikų ir visuomenės švietimas apie racionalų ir atsakingą antibiotikų vartojimą“, – sakė konferencijos iniciatorius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Apie pusę visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų sunaudojama gyvulininkystėje. Maždaug pusė antibiotikų gydymo įstaigose skiriami be reikalo arba netinkamai. Netinkamai žmonių gydymui, veterinarijoje, maisto produktų gamyboje naudojami antimikrobiniai preparatai skatina atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimą, todėl ligos tampa sunkiau įveikiamos, vystosi komplikacijos.
Kasmet vien tik Europos Sąjungoje daugiau nei 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, plintančių daugiausia gydymo įstaigose. Kasmet pasaulyje registruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas.
2011 m. spalį „Baltijos tyrimų“ Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai, dažniausiai nepasitarę su gydytoju, vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys.
ES atlikti tyrimai parodė, kad 53 % europiečių mano, jog antibiotikai naikina virusus, 47 % – kad jie padeda peršalus ir sergant gripu. Tačiau antibiotikai neįveikia virusų ir nepadeda susirgus peršalimo ligomis ir gripu, jie skiriami, kai paciento ligą sukelia bakterijos. Gydant infekcines ligas antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami tikslingai, tinkamai parenkami, nustatomas dozavimas ir gydymo trukmė.
Atmintinė pacientams:
- Jei įmanoma išvengti infekcijų skiepais – pasiskiepykite.
- Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.
- Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.
- Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.
- Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, jei pasijutote geriau – išgerkite visus gydytojo paskirtus antibiotikus.
Atmintinė gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams:
- Skirkite antibiotikų tik vadovaudamiesi mokslinėmis rekomendacijomis, atlikę tyrimus ir diagnozavę tikslų ligos sukėlėją.
- Jei įmanoma, skirkite ne plataus spektro antibiotikų, o padedančių įveikti tam tikrą infekciją.
- Paaiškinkite pacientams, kaip palengvinti peršalinimo ir gripo simptomus be antibiotikų.
- Konsultuokite pacientus, kodėl svarbu antibiotikus vartoti tinkamai.
