Pasirodo, kad žmogaus organizmas geba pats pasigaminti aspiriną ir kai kuriuos kitus vaistus. Taigi, galbūt prieš geriant vaistus reikėtų susimąstyti, ar jie tikrai mums reikalingi?

Žurnale “Journal of Agricultural and Food Chemistry” teigiama, kad žmogaus kūnas geba savarankiškai pasigaminti salicilo rūgšties. Ieškoti slaptų farmacinių organizmo sugebėjimų paskatino visiškas atsitiktinumas: žmonių, kurie niekuomet gyvenime nebuvo gėrę aspirino, kraujyje mokslininkai aptiko silicilo rūgšties. Priminsime, kad aspirino pagrindą sudaro būtent acetilsalicilo rūgštis. Patekusi į organizmą, ji greitai pasiskirsto ir praradusi priešdėlį „acetil“ virsta ta pačia salicilo rūgštimi, kuri mažina karščiavimą, veikia prieš uždegimiškai ir skystina kraują. Iš naujo tirdami žmogaus organizmą, mokslininkai nustatė, kad didžiausia salicilo rūgšties koncentracija yra vegetarų kraujyje. Tarsi jie nuolatos gertų po ketvirtadalį tabletės.

Tačiau net ir po raciono pakeitimo, salicilo rūgštis iš eksperimento dalyvių kraujo neišnyko. Mokslininkai mano, kad tokiu būdu organizmas sėkmingai kovoja su uždegimais. „Tai, kad žmogaus organizmas geba gaminti nedideles salicilo rūgšties dozes – įrodytas faktas. Visi žmonės yra tarsi vaikštantys universalaus vaistinio preparato fabrikai“ - konstatavo tyrėjai.

Seilės kaip skausmą malšinantys vaistai


Jei organizmas bando išgydyti pats save, tuomet būtų gana keista, jei jis nesistengtų numalšinti skausmo. Remiantis šia logika, prancūzų mokslininkai pradėjo ieškoti vidinio analgetiko. Ir jiems pavyko. Žmogaus seilėse jie surado medžiagos opiorfino, kurio veikimas labai panašus į morfino.

Tyrimas, atliktas su žiurkėmis, atvedė medikus į aklavietę. Paaiškėjo, kad suleidus graužikams opiorfino, išgauto iš žmogaus seilių, nuskausminamasis efektas pasiekiamas vos iš 1 mg vienam kilogramui svorio. Tuo tarpu morfino tam pačiam tikslui reikėtų 6 kartus didesnio kiekio. Žinoma, opiorfinas žmogaus organizme išsiskiria labai nedideliais kiekiais, tačiau jau yra įrodyta, kad prasidėjus skausmui jo gamyba seilėse išauga. Štai kodėl gyvūnai instinktyviai bando išsilaižyti savo žaizdas.

Nereikia pamiršti, kad ir be opiorfino pagalbos žmogaus organizmas yra pajėgus apsiginti nuo skausmo. Po sunkių traumų kraujyje atsiranda daug junginių, kurie veikia kaip nuskausminamieji: tai ir adrenalinas, ir endorfinai, ir kai kurios kitos biologiškai aktyvios medžiagos.

Žmogaus organizmas sintetina daugiau nei 20 cheminių medžiagų, turinčių antibakterinių savybių. Ar tai reiškia, kad vaistai žmogui nėra būtini, nes ligos atveju organizmas gali išsigydyti pats? Deja, bet tai nėra visai tiesa. Visos medžiagos, kurias mokslininkams pavyko aptikti, gaminamos labai mažais kiekiais. Tačiau tai nereiškia, kad savaiminis organizmo sveikimas neegzistuoja. Iš tiesų tie natūralūs vaistai veikia nuolatos ir tik tuo atveju, kai organizmui nepavyksta išsigydyti ir pirmoji gynybinė linija palaužiama, mes pastebime pirmuosius ligos simptomus. Taigi jei simptomai pasirodė, reiškia organizmui jau reikia išorinės pagalbos – vaistų.

Tačiau viskas gali pasikeisti, jei mokslininkams pavyks rasti būdą, kuris paskatins organizmą gaminti didesnius kiekius gydomųjų medžiagų. Žinoma, farmacijos kompanijoms toks „stebuklas“ būtų tikra katastrofa, todėl toks žmonijai naudingas mokslo pasiekimas vargiai tikėtinas. Bent jau artimiausiu metu.