Natūralu, kad atšilus orams padaugėja įvairių traumų, sumušimų ar tiesiog nelaimingų atsitikimų. Nustygti vietoje sunku ne tik vaikams, bet ir suaugusiems: važinėjame riedučiais, dviračiais, dalyvaujame įvariose rungtyse, aktyviau sportuojame, todėl daugeliui iš mūsų retkarčiais tenka gydyti nubrozdintą kelią ar įsitaisytą mėlynę.
Gervuogės – miškų ir pamiškių gražuolės, panašios į avietes – tik juodos ar tamsiai mėlynos spalvos. Dažnai auga prie upių ir upelių. Jose gausu angliavandenių, organinių rūgščių, aromatinių ir rauginių medžiagų, vitamino A ir B grupės vitaminų, ypač daug vitamino C. Nemažai kalio, vario, mangano, flavonoidų, yra sacharozės, gliukozės, fruktozės...
Tik įsivaizduokite: gaminate vakarienę šeimai ar draugams, o ją pagardinate savo pačių užaugintais prieskoniais, kurie visuomet švieži ir turi tikrai daugiau tiek maistinių vertybių, tiek paties skonio nei pirktiniai.
Uogomis paprastai gydosi paukščiai ir gyvūnai, tačiau gamtos dovanomis gali pasinaudoti ir žmogus. Tereikia žinoti, kaip pritaikyti jas savo poreikiams.
Prasideda mėlynių sezonas... Nors niekam nėra paslaptis, kad šių uogų vertė neišmatuojama, vis dėlto kartais pritrūksta šiokios tokios „motyvacijos“. Kokie gi argumentai turėtų paskatinti jus valgyti mėlynes?
Amerikos mokslininkai padarė išvadą, kad arbata su medumi – ne tik vaistas nuo peršalimo, bet ir gera priemonė, padedanti apsaugoti akis nuo žalingo kompiuterio poveikio.
Liepa – tai mažalapis arba didžialapis, iki 30 metrų aukščio užaugantis medis. Jo žaliava mielai naudojama liaudies medicinoje.
Metantiems svorį laurų lapų nuoviras su cinamonu – puiki pagalbinė priemonė. Abu šie prieskoniai teigiamai veikia virškinimo sistemą, paspartina metabolizmą ir padeda greičiau atsikratyti nereikalingų kilogramų.
Nuo seno žmonės įvairiomis žolelėmis gardindavo patiekalus. O ar žinojote, kad jos gali ne tik pagerinti maisto skonį, bet ir padaryti jūsų patiekalą sveikesnį? Tereikia nuspręsti, kuo jį praturtinsite: antioksidantais, natūraliais antibiotikais, geležimi ir pan.
Ar žinojote, kad tam, kad mūsų organizmo „varikliukas“ veiktų nepriekaištingai, porą kartų per metus jį reikėtų išvalyti? Nusilpusias ląsteles ir druskų perteklių padės pašalinti paprasčiausios bulvės.
Tikriausiai neatsirastų tokių, kurie bent viena ausimi nebūtų girdėję apie beržų sulos naudą. Vidutinei oro temperatūrai pakilus iki 5–6 laipsnių šilumos, kai pradeda šviesti saulė, medžiai ima busti: šaknyse susikaupusios sultys kyla kamienu aukštyn, į sprogstančius pumpurus.
Avitaminozė – skirtingų pagal klinikinius požymius ligų ir negalavimų, išsivystančių dėl kurio nors vitamino trūkumo (pavyzdžiui, vištakumas išsivysto dėl vitamino A trūkumas, skorbutas – vitamino C, rachitas – vitamino D, pelagra – vitamino PP), grupė. Vis dėlto daug dažniau trūksta iš karto kelių vitaminų – tai vadinama poliavitaminoze.
Sakoma, kad akys – tai žmogaus sielos veidrodis. Per jas iš mus supančio pasaulios gauname 80–90 % informacijos, todėl labai svarbu, kad jos visada būtų sveikos. Ką daryti, jei tenka daug skaityti, dirbti prie kompiuterio, jeigu akys pavargsta arba prasidėjo uždegimas? Pasinaudokite šiais patarimais!
Hipotonija – diagnozė, kurią dažniausiai tenka išgirsti jauniems žmonėms, tačiau ir vyresni nėra nuo jos visiškai apsaugoti. Liga gali pasireikšti po ūmios arba lėtinės infekcijos, alergijos, fizinės ir psichoemocinės įtampos. Dėl žemo kraujospūdžio (mažiau nei 100/60 mm Hg) jaučiamas vangumas, apatija, skauda galvą, pablogėja atmintis, ramybės ...
Neseniai paaiškėjo, kad kokosų aliejus gali padėti išvengti dažnų vizitų pas stomatologą. Mokslininkai nustatė, kad jis užkerta kelią dantų ėduonies vystymuisi ir neleidžia irti dantims.
Nemiga – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties. Kovoti su ja galima ne tik vaistais, bet ir natūraliomis priemonėmis.
Mokslininkai iš Vašingtono universiteto išsiaiškino, kad dialil-sulfidas, kurio yra česnakuose, 100 kartų efektyviau kovoja su bakterijomis, sukeliančiomis apsinuodijimą, negu bet kokie tradiciniai antibiotikai.
Lietuvoje apie chia augalo, kurį moksliškai reikėtų vadinti ispaniniu šalaviju, sėklas žinoma nedaug, nors šis produktas yra vartojamas jau daugiau nei 4000 metų! Šį augalą plačiausiai varotojo inkai ir actekai, tad Centrinėje Amerikoje jis žinomas ir vertinamas jau daugybę metų. Jo naudingosios savybės gan gerai ištirtos, todėl kiekvienam besir...
Gera savijauta – pats brangiausias žmogaus turtas, ir kiekvienas jį saugo taip, kaip išmano: vieni atiduoda į gydytojų rankas, kiti gi patys per kančias ir vargus atranda savąjį geros savijautos receptą. Šį kartą kalbiname Janiną Davidonienę – želmenų sulčių pradininkę Lietuvoje.
Dirvinis asiūklis – daugybę vardų turintis daugiametis sporinis augalas (dirvų eglutė, driežgegužė, eglikė, esukas, gandro pupa, gegutės duonelė, gegužės, gigelis, kežėtys, krekėsa, ožkabarzdis, piesčiukas). Tai visoje Lietuvoje paplitusi laukų piktžolė, gana dažnai naudojama liaudies medicinoje.
Alkio jausmas atsiranda praradus 1% organizmo vandens. Netekus organizmui daugiau kaip 5% vandens, žmogus praranda sąmonę, o daugiau 10% - mirti