Siekiant sumažinti užsikrėtimo meningokokine B tipo infekcija riziką, svarbiausios priemonės – patikimos informacijos sklaida, vakcinacija ir visuomenėje vyraujančių mitų apie skiepus laužymas. 

Vienas iš teiginių, kurį neretai galima išgirsti iš tėvų kalbant apie meningokoko riziką, kad tvirtą imunitetą turintiems vaikams ši infekcija negresia ir skiepai nuo meningokoko reikalingi tik tiems, kurie skundžiasi silpna imunine sistema, dažnai serga virusinėmis ligomis ar turi lėtinių susirgimų. 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė tikina, kad nei gydytojai, nei mokslininkai nežino, kokie veiksniai lemia meningokoko susirgimus ir infekcijos išsivystymą į sunkiausias ligos formas, galinčias pasibaigti net mirtimi: sepsį arba meningitą.

„Ganėtinai didelis procentas žmonių nešioja meningokoko bakteriją, tačiau jokių simptomų nejaučia ir nesuserga šia liga. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms ši bakterija sukelia labai sunkią meningokokinės infekcijos formą, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad tai priklauso nuo vaiko imuniteto stiprumo, kitų gretutinių ligų – nėra“, – sako Aurelija Žvirblienė. 

Ar suaugę žmonės gali jaustis ramūs, jog nesusirgs meningokoku? 

Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo meningokokinės B tipo infekcijos yra skiepai ir šios vakcinos Lietuvoje yra ypač svarbios, norint keisti situaciją ir pasitraukti iš pirmaujančių šalių sąrašo pagal sergamumą meningokoku. 

Anot profesorės, tėvų pasakymai, kad neverta skiepyti vaikų nuo meningokoko, tai lyg žaidimas rusiška rulete, kadangi nei vienas, nepaisant imuniteto ir kitų veiksnių, nėra apsaugotas nuo šios infekcijos. 

„Didžiausios rizikos grupės susirgti meningokoku yra kūdikiai iki vienerių metų ir bendrai vaikai iki penkerių metų. Tai yra būtent tos rizikos grupės, kada meningokokinė infekcija dažniausiai įgauna labai sunkią formą: sepsį arba meningitą“, – teigia A. Žvirblienė ir priduria, jog yra ir trečioji rizikos grupė, taip vadinami, pusiau suaugę 16-18 metų paaugliai, kuriems taip pat išauga rizika susirgti sunkiomis infekcijos formomis. 

Pasiteiravus profesorės, kokio amžiaus žmonės gali jaustis užtikrintai ramūs, kad jiems negresia meningokokas, pašnekovė tikina, kad absoliučiai ramus negali būti nei vienas. 

„Meningokokinė infekcija pasitaiko net ir suaugusiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Žinoma, tokie atvejai itin reti, tačiau jų pasitaiko. Lietuvoje įprastai per metus turime iki 80 meningokokinės ligos atvejų ir didžioji dalis susirgimų atitenka vaikams iki penkerių metų ir vyresniems paaugliams, tačiau pavieniais atvejais serga ir suaugusieji“, – kalba Aurelija Žvirblienė. 

Kada įgaunamas imunitetas meningokokui? 

Specialistė aiškina, kad po kiekvieno skiepo imunitetas žmogaus organizme atsiranda maždaug po dviejų savaičių. Būtent tiek užtrunka, kol imuninė sistema išmoksta atpažinti meningokoko bakteriją ir ją sudoroti. 

„Pagal skiepų kalendorių pirmas skiepijimas rekomenduojamas kūdikiui esant trijų mėnesių, antras – penkių mėnesių ir trečias esant vaikui vienerių metų. Įprastai stiprus imunitetas nuo meningokoko atsiranda po dviejų arba trijų vakcinos dozių“, – sako pašnekovė ir priduria, kad nors meningokoko tipų yra keli, Lietuvoje ir visoje Europoje paplitęs B tipo meningokokas. 

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. 

CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190028], parengimo data: [2019-12-02] 

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas. 

Informaciją parengė sveikatos priežiūros bendrovė “GlaxoSmithKline Lietuva”.