2020 m. pradžioje COVID-19 koronavirusas įgavo pagreitį ir juo užsikrėtė vis daugiau žmonių. Virusas, kilęs, kaip manoma, 2019 m. gruodžio mėnesį, Kinijoje esančiame Wuhan mieste, sugebėjo pasiekti net ir tokias tolimas šalis kaip: JAV ir Filipinai. COVID-19 visame pasaulyje sukėlė milijonus infekcijų, šimtus tūkstančių mirčių. Šiuo metu nuo koronaviruso labiausiai nukentėjo JAV, Brazilija, Indija.

Virusui plintant ir toliau, itin svarbu prisiminti jo pagrindinius simptomus bei kaip reikėtų elgtis siekiant išvengti užsikrėtimo, kas yra didžiausiose rizikos grupėse užsikrėsti, bei kokios komplikacijos gali laukti prasirgus koronavirusu.

Kokie yra koronaviruso simptomai?
 

Gydytojai kiekvieną dieną sužino naujų dalykų apie COVID-19 virusą. Jie pastebėjo itin svarbų dalyką, kad kai kuriems žmonėms šis virusas nesukelia jokių simptomų. Prieš pastebint, kad nešiojate virusą, galite pralaukti net nuo 2 dienų iki 2 savaičių. Tačiau yra keli bendri simptomai, kurie būdingi daugeliui COVID-19 užsikrėtusių žmonių:

• Sutrumpėjęs kvėpavimas/ dusulys;
   

• Kosulys, kuris laikui bėgant sustiprėja;
   

• Nedidelis karščiavimas, kuris palaipsniui didėja;
   

• Nuovargis.
   

Rečiau pasitaikantys simptomai:
 

• Šaltkrėtis;
   

• Gerklės skausmas;
   

• Galvos skausmas;
   

• Raumenų skausmai;
   

• Skonio praradimas;
   

• Uoslės praradimas.
   

Nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą, jeigu sergančiam ir jūsų slaugomam žmogui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
 

• Sunkumas kvėpuojant;
   

• Pamėlynuoja lūpos ar veidas;
   

• Nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
   

• Sumišimas;
   

• Per didelis mieguistumas.
  
   

Padidintos rizikos grupės, kurioms užsikrėtus, gali kilti komplikacijų
 

Žmonės, kurie gyvena kartu su asmeniu, kuriam nustatytas COVID-19 arba dirba gydymo ar kitose žmonių aptarnavimo įstaigose, yra padidintos rizikos grupėje užsikrėsti koronavirusu. Tačiau, tam tikroms grupėms žmonių gali kilti rimtų viruso komplikacijų, įskaitant ir mirtį, pavyzdžiui tiems, kas:

• Serga širdies nepakankamumu;
   

• Turi vainikinių arterijų ligą ar kardiomiopatiją;
   

• Serga lėtinėmis inkstų ligomis;
   

• Serga lėtine obstrukcine plaučių liga;
   

• Turi didelio laipsnio nutukimą (kurių kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis);
   

• Turi nusilpusią imuninę sistemą;
   

• Serga pjautuvinių ląstelių liga;
   

• Serga II tipo diabetu.
   

Nustatyta, kad nėščios moterys turi didesnę kitų virusinių infekcijų komplikacijų riziką, tačiau dar nežinoma, ar taip yra ir COVID-19 ligos atveju.

Galimos koronaviruso ligos komplikacijos
 

Susirgus COVID-19 gali ištikti šios komplikacijos:

• Ūminio kvėpavimo distreso simptomas (dusulys, tachipnėja, tachikardija, kvėpavimo nepakankamumas);
   

• Nereguliarus širdies ritmas (aritmitija);
   

• Širdies ir kraujagyslių šokas;
   

• Stiprus raumenų skausmas (mialgija);
   

• Nuovargis;
   

• Širdies pažeidimas ar širdies priepuolis;
   

• Multisisteminis uždegiminis sindromas, kuomet sutrinka judesių valdymas ir nervų sistemos veikla (vaikams).
   

Priminimas, kaip saugotis nuo koronaviruso
 

Siekiant sumažinti tikimybę užsikrėsti virusu, turėtumėte atitinkamai elgtis:

• Dažnai plaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu, taip pat dezinfekuokite specialiu skysčiu;
   

• Nelieskite savo veido: akių, nosies ar burnos, kuomet rankos nešvarios;
   

• Likite namie, jeigu blogiau jaučiatės, ir skambinkite gydytojui;
   

• Laikykitės saugaus apie 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių;
   

• Kai čiaudite ar kosėjate, uždekite burną ar nosį alkūnės vidumi arba audiniu;
   

• Valykite dezinfekciniu skysčiu dažnai liečiamus daiktus namuose ar darbo aplinkoje (ypač telefonus, kompiuterių klaviatūrą, durų rankenas);
   

• Dėvėkite apsaugines kaukes;
   

• Venkite didelių susibūrimų.