Žmonėms, kurių padidėjusi kūno temperatūra, maudytis vonioje išvis negalima. Kaip ir esant odos uždegimams, pūliuojančioms žaizdelėms.
Karštos vonios draudžiamos sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ginče, kuris paros metas palankiausias vonios procedūroms, gydytojai kol kas dar nepriėjo prie vieningos nuomonės. Vieni teigia, kad jas reikėtų praktikuoti rytais, kiti – jog vakarais. Tad geriausiai turbūt būtų dėl to apsispręsti individualiai: pagal savo savijautą po maudynių, reikalingos vandens temperatūros ir išvis dienos režimo. Juk jeigu pagulėję šiltoje vonioje paskui strimgalviais išlėksite į darbą, rizikuosite persišaldyti. Turėkite omenyje, kad po procedūros turėtų praeiti ne mažiau kaip valanda, o dar geriau – dvi (medikai ir dėl to nesutaria), kol išeiti į lauką bus saugu.
Prieš pildami ar berdami bet kokių priedų į vonios vandenį – ar žolelių, ar aromatinių aliejų, – būtinai įsitikinkite, jog nesate jiems alergiški. Užlašinkite aliejaus ar antpilo lašelį ant riešo iš vidinės pusės, jeigu per dvi valandas nepasireikš alerginė reakcija, galite drąsiai ji naudoti.
Nepanirkite į vonios vandenį iškart, jei jo temperatūra gerokai viršija kambario.
Nebūtina vien tinginiauti vonioje – galima ir net patariama trinti kūną kempine.
Prieš lipdami iš vonios apsiliekite šiltu vandeniu iš dušo – tik be jokio muilo! – ir kuo greičiau švelniai nusausinkite kūną.
Po karštos vonios reikėtų atsigulti į lovą bent 40 minučių.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai