Vonios – tai ne tik maloni, bet ir naudinga procedūra. Ir kalba ne tik apie asmens higieną.
 
Vonios vandens procedūros medicinoje naudojamos seniai ir labai plačiai, ir jau kadaise yra virtusios atskiru mokslu.
 
Vonios gali būti bendros – visam kūnui, ir vietinės, kai į vandenį panardinama tik dalis kūno.
 
Pagal sudėtį vonios būna gėlos, mineralinės, dujų, aromatinės, gydomosios vaistažolių. O pagal vandens temperatūrą jos skirstomos į šaltas (žemiau 20 laipsnių), drungnas (20–33 laipsniai), indiferentines (34–37 laipsniai), šiltas (38–39 laipsniai) ir karštas (nuo 40 laipsnių ir karštesnės).
 
Pačia geriausia vis dėlto laikoma 37–38 laipsnių temperatūra. Karštesnis vanduo jus tiesiog išsekins.
 
Maudynėms vonioje galioja gana griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, negalima to daryti pilnu skrandžiu, iškart pavalgius. Maudomasi arba prieš valgį, arba 1,5–2 valandos po jo.
 
Po karštos vonios dera trumpam palįsti po vėsiu dušu. O ir mirkti vonioje negalima ilgiau kaip 10–15 minučių, daugiausia 20–25 minutes, net jei puikiausiai jaučiatės, antraip širdis patirs per didelį krūvį. Po procedūros patariama 15 minučių pailsėti.
 
Šilta, šilčiau, karšta!
 
Vonias gydomaisiais tikslais paprastai skiria gydytojas – jis nurodo ir vandens temperatūrą, maudynių trukmę, dažnumą, procedūrų skaičių vienam gydymo kursui. Tačiau ir paprastoje vonioje nerekomenduojama mirkti kasdien – geriau tai daryti kas 2–3 dienas.
 
Drungnos ir šaltos vonios jaudrina nervų sistemą ir skatina šilumos išsiskyrimą. Jos leistinos tik užsigrūdinusiems sveikiems žmonėms.