Venų varikozė, išsiplėtusios ar varikozinės venos, lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas – nesvarbu, kaip pavadintume šią ligą, tačiau apie ją bent truputėlį žino dauguma asmenų. 

Teigiama, kad venų varikoze pasaulyje serga maždaug kas penktas vyras (apie 20 proc.), ir maždaug kas trečia moteris (apie 35-40 proc.), su amžiumi ligos dažnis auga. Įdomu tai, kad šiuolaikinio pasaulio sąlygos itin paskatina ankstyvą ligos vystymąsi ir išsiplėtusias venas pastebi bei kojų skausmą, nuovargį, tinimą patiria vis jaunesni asmenys. Manoma, kad tai lemia dabartinis gyvenimo būdas – žmogus daug laiko praleidžia vienoje padėtyje (stovėdamas arba sėdėdamas), mažiau juda, neatsakingai maitinasi – tai lėtina veninę kraujotaką, skatina kraujagyslių plėtimąsi, kraujo užsistovėjimą ir visus su tuo susijusius nemalonius simptomus.

Venų varikozė – kodėl ji atsiranda?

Pagrindinės venų varikozės priežastys susijusios su besiformuojančiu kraujo sąstoviu (staze) apatinėse kojų dalyse, kylančiu dėl venų vožtuvų ir sienelių funkcijų pakitimų. Vienas procesas skatina kitą procesą, pavyzdžiui, jau įgimtas venų vožtuvėlių nepakankamumas nuolatos skatina plėstis kraujagyslių sieneles, o plečiantis venoms vis daugiau kraujo negali grįžti į širdį. Užsistovėjęs kraujas dar labiau lėtina normalią veninę kraujotaką, tad ilgainiui kyla įvairiausių problemų – tarp jų ne tik plika akimi matomų estetinių pokyčių (atsiranda sutrūkinėjusių kapiliarų, odos pigmentacijos pokyčių, mėlynų venų voratinklių), bet ir kitų gyvenimo kokybę menkinančių simptomų, tokių, kaip kojų skausmas, nuovargis, tinimas, sunkumas, deginimas ir niežulys, mėšlungis ir kiti. Šie nemalonūs simptomai dažniau reiškiasi vakarais ar naktimis, o vėliau gali kamuoti ir visą parą. 

Kuo liga labiau progresuoja, tuo daugiau sunkesnių simptomų gali atsirasti, pavyzdžiui, sutrinka odos jautrumas, atsiranda negyjančių opų, kurios yra gana pavojingos, mat tai tiesus kelias į kraujo užkrėtimą. Gydytojai teigia, kad venų varikozė itin pavojinga dėl galimo trombų (kraujo krešulių) susiformavimo. Vietinis kraujagyslių užkimšimas šiais krešuliais gali sukelti skausmingus ir sunkiai gydomus uždegimus, o į plaučius nukeliavę krešuliukai kelia rimtą pavojų netgi paciento gyvybei. 

Svarbiausią vaidmenį ligos išsivystyme vaidina genetika

Deja, bet daugumą atvejų nulemia paveldimumas, kurio pakeisti kol kas negalime. Įgimtas vožtuvėlių nepakankamumas ir venų sienelių elastingumo trūkumas itin padidina riziką susirgti kraujotakos ligomis. Daug lemia ir sėslus gyvenimo būdas, darbo pobūdis, žalingi įpročiai. Manoma, kad moterys šia liga dažniau serga dėl turėtų nėštumų, hormonų ypatybių, dėvimų aukštakulnių. Dažniau išsiplėtusiomis venomis skundžiasi sportininkai, kurie propaguoja venas traumuojančias ir spaudimą dubenyje didinančias sporto šakas, pavyzdžiui, sunkųjį kultūrizmą, aktyvią aerobiką su daug šuoliukų ir panašiai. Kartais venų varikozės priežastys lieka nenustatytos ir gydytojus itin stebina, kad į jų duris beldžiasi vis jaunesni pacientai. 

Tinkama prevencija – tai geriausias būdas išvengti ligos arba greito jos progresavimo

• Patariama daug judėti ir laiko mankštai skirti kiekvieną dieną. Itin tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, vandens aerobika. 
• Rekomenduojama dėvėti patogią avalynę ir drabužius, vengti aukštakulnių. 
• Negalima piktnaudžiauti pirtimis ir karštomis voniomis – tai didina pavojingų komplikacijų riziką. 
• Reikėtų nepamiršti sveikai maitintis, gerti daug vandens, atsisakyti žalingų įpročių, ypač alkoholio ir stengtis palaikyti normalų kūno masės indeksą. 
• Kasdieniniam nemalonių simptomų malšinimui tinkamas Lioton 1000 gelis, savo sudėtyje turintis didelį heparino natrio druskos kiekį. Jis greitai gaivina, lengvai įsigeria ir maloniai kvepia. Dėl šio ir bet kokio kito vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti jūsų sveikatai.
• Verta išmėginti kompresinių kojinių teikiamą naudą – reguliarus jų nešiojimas padeda jaustis lengviau ir lėtinti ligos progresavimą. Jų dėvėjimas itin svarbus nėštumo, ilgesnių kelionių metu ar tiems, kurie dirba sėdimą arba stovimą darbą.