Permainingi orai, kai padidėja galimybė susirgti įvairiomis peršalimo ligomis, išryškina ydingą tendenciją – net ir sirgdami žmonės eina į darbą.

Kaip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas, gydytojai dažnai pastebi, kad darbingo amžiaus žmonės, nors ir pajutę ligos simptomus, nesikreipia į gydytoją nedarbingumo pažymėjimo. Jie eina į darbą sirgdami: karščiuodami, kosėdami, čiaudėdami – taip oro lašeliniu būdu platindami virusą ir keldami didelę grėsmę aplinkiniams bei rizikuodami dar sunkiau susirgti patys. Savo sprendimą šie žmonės motyvuoja tuo, jog bijo netekti darbo ir pajamų, nes apmokėjimo už ligos dienas tvarka nėra palanki sergantiesiems.

„Be abejo, tokio įstatymo, kuris įpareigotų sergantįjį būtinai kreiptis nedarbingumo pažymėjimo ir neiti į darbą, nėra, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis. – Tačiau tokios situacijos kaip lakmuso popierėlis išryškina kiekvienos įmonės darbo kultūrą. Iš vienos pusės, darbdavys turi tiesiog žmogiškai suprasti ir gerbti darbuotojo teisę atstatyti sveikatą, išvengti ligos komplikacijų. Tačiau jis ir ekonomiškai suinteresuotas, kad jo darbuotojas greičiau pasveiktų, grįžtų daug darbingesnis nei būdamas darbo vietoje pašlijusia sveikata. Tuo labiau, kad dėl sergančiojo iš darbo ritmo gali „iškristi“ aplinkiniai, tuo dar labiau pakenkdami darbo rezultatams. Jau nekalbame, kad susirgęs darbuotojas turi jausti atsakomybę už savo sveikatą, galimus ligos padarinius sau bei greta dirbantiems ar esantiems.“

VDI vadovas ragina sergamumo padidėjimo metu labiau pasirūpinti savimi, artimaisiais ir kartu – nekelti papildomų grėsmių sveikatai darbo vietose.