Mūsų šalyje vasara trumpa, saulėtų dienų nedaug, todėl joms atėjus skubame pagauti kuo daugiau spindulių ir gražiai paruduoti. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis neretai pamirštame, kad jos gali būti per daug, o ultravioletiniai spinduliai ne visada naudingi. Artėjant paplūdimio sezonui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kokių bėdų galime prisidaryti neatsargiai mėgaudamiesi saule.  
 
Nuo vitamino D ir gražaus įdegio iki saulės smūgio ir vėžio
 
Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos. Be to, saulė grūdina mūsų organizmą.
 
„Mažos ultravioletinių spindulių (UV) dozės mums būtinos, kad gerai jaustumėmės ir vyktų vitamino D sintezė. Jis taip ir vadinamas – „saulės“ vitaminu, nes net iki 90 proc. jo pasigamina veikiant saulei ir tik 10 proc. vitamino D gauname su maistu. Šis vitaminas skatina kalcio apykaitą, taigi ir kaulų augimą, sumažina riziką susirgti daugeliu ligų, pavyzdžiui, alergija, gripu, diabetu, tuberkulioze, nutukimu, hipertenzija, išsėtine skleroze, inkstų bei širdies ir kitomis ligomis“, – pasakoja SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, gydytoja higienistė Regina Burbienė.
 
Tačiau mėgautis saulės spinduliais reikia saikingai, nes oda dėl tiesioginio spindulių poveikio gali ne įdegti, bet nudegti jau per kelias pirmas valandas. Be to, galima patirti saulės smūgį. „Jis pasireiškia galvos svaigimu ir/ar skausmu, pykinimu, vėmimu, gali ištikti ūmi organizmo dehidratacija, žmogus gali prarasti orientaciją. Taip pat kyla grėsmė vidaus organų pažeidimams atsirasti. Į tai ypač linkę vaikai ir senyvo amžiaus žmonės“, – įspėja R. Burbienė. Gydytoja higienistė aiškina, kad oda turi atmintį, o saulės spindulių poveikis joje kaupiasi. „Tyrimų duomenys rodo, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-30 metų, tad nudegimai, patirti vaikystėje, padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus“, – įspėja ji ir primena, kad melanoma arba vadinamasis juodasis odos vėžys vystosi iš pigmentą gaminančių ląstelių ir tai yra agresyviausias odos vėžys, kurį aptikus vėlai, prognozės gali būti gana liūdnos.