Sezoninės peršalimo ligos nuspėjamos - virologai net gali kalendoriuje pažymėti dienas, kada jos smogs, ir nedaug tesuklysti.
 
Pirmasis pastebimesnis šuolis, anot specialistų, būna rugsėjį, praėjus maždaug dviem savaitėms, kai vaikai grįžta į mokyklas. Peršalimo ligos vėl įsišėlsta žiemos pabaigoje, artėjant pavasariui: šiuo pereinamuoju metų laiku bėgančios nosies ir skaudančios gerklės „malonumus“ beveik garantuota patirti kiekvienam.
 
Didžiąją vasaros dalį tokie negalavimai, kaip ir gripas, apsiramina. Iš dalies dėl to, kad įkvepiame šilto oro ir tokį iškvepiame. Kaip tai susiję? Labai paprastai. Kad rinovirusas susargdintų, jis turi kuo jaukiau įsikurti nosyje. O mūsų organizmas su infekcija kovoja ir jos plitimą blokuoja gerokai veiksmingiau, jeigu infekuotos nosies gleivinės ląstelės nešąla. Mokslininkai yra nustatę, kad orui atvėsus vos 4 laipsniais Celsijaus viruso dauginimosi sparta gali padidėti tūkstanteriopai!
 
Tačiau kodėl tuomet tie nelaimingieji, kuriems „pasiseka“ pasigauti slogą, vasarą ją pakelia daug sunkiau nei šaltuoju metų laiku?
 
Svarbus ir psichologinis aspektas
 
Medikų tikinimu, taip yra tikrai ne dėl to, kad peršalimo ligos vasarą būna sunkesnės. Kai kurie iš enterovirusų iš tiesų negalavimus sukelia dažniau vasarą nei kitu metų laiku, ir simptomai gali būti itin nemalonūs, tačiau ne kokie nors išskirtiniai. Juolab kad rinovirusai vis tiek statistiškai yra dažniausi peršalimo ligų vasaros mėnesiais kaltininkai, o jų simptomai būna vienodi visais metų laikais.
 
Priežastys, kodėl vasarinės slogos ligonius iškankina labiau nei žieminės, medikų spėjimu, gali būti labiau… psichologinės. Sirgti bjauru jau vien dėl to, kad niekas, atrodo, aplinkui daugiau neserga – tarsi būtumėte kokie nevykėliai, sugebėję persišaldyti, kai visi kiti leipsta nuo karščio. Dėl to, kad jaučiamės likimo nuskriausti, anot specialistų, ir slogos simptomai atrodo sunkesni, nei yra iš tikrųjų.