Ne kiekvienas žino, kad kartu galima vartoti ne visus vaistus. Kai kurie vaistai nedera tarpusavyje, o taip pat ir su tam tikrais maisto produktais, vitaminais.
Rūpestinga vaistininkė Joana Griškevičienė atkreipia dėmesį, kad norint pasveikti greičiau ir išvengti komplikacijų, labai svarbi yra vaistų vartojimo higiena.
Pavojingiausi deriniai
„Dėl vaistų suderinamumo reikia visuomet tartis su vaistinėje dirbančiais specialistais. Tarkime, raminančiai veikiančių augalinių preparatų negalima vartoti su stipresnio poveikio psichotropiniais vaistais, nes toks derinys stipriai slopina, sukelia mieguistumą. Jonažolės preparatus geriau vartoti rudenį, kai mažiau saulės — taip sumažėja alergijos tikimybė“, - pataria viename didžiųjų prekybos centrų įsikūrusios „Gintarinės vaistinės“ vedėja J. Griškevičienė.
Raminančių preparatų taip pat nereikėtų vartoti kartu su kai kuriais vaistais nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pseudoefedrino. „Tokių vaistų vartoti apskritai nepatariama žmonėms, kenčiantiems nuo streso, nerimo. Šie preparatai turi neigiamą įtaką nervų sistemai, širdžiai, nuo jų gali padažnėti širdies ritmas, pasireikšti aritmija, kitas šalutinis poveikis“, - perspėja vaistininkė ir šiuo atveju pataria rinktis švelnesnio poveikio, atskirai veikiančius preparatus temperatūrai mažinti, gerklei ar slogai gydyti.
Tariasi ne visi
Vienos dažniausiai pasitaikančių klaidų, anot jos, yra daugelio skirtingų vaistų vartojimas vienu metu ir per ilgai. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius vaistus peršalimui, kuriuos reikėtų vartoti tik 2-3 pirmąsias dienas, kol yra patys nemaloniausi simptomai: čiaudulys, sausas kosulys, pakilusi temperatūra.
Vaistininkė sako, kad žmonės vis dažniau tariasi, klausia patarimo, kokius vaistus ir kaip reikėtų vartoti. Tartis labiau linkę jauni ir pensinio amžiaus klientai. „Lietuviai vis dar labai mėgsta vadovautis kaimynų ar giminaičių rekomendacijomis. Kaskart siekiame sužinoti, kas paskyrė vaistą ir nuo ko, ar žmogus nevartoja kitų preparatų, kurių sudėtis dubliuojasi — pavyzdžiui, preparatai su paracetamoliu arba B grupės vitaminais, kurių perdozavimas gali sukelti alergiją, sutrikdyti inkstų veiklą“, - perspėja J. Griškevičienė.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai