Hemorojus – liga, apie kurią žmonės nenoriai kalba net medicinos gydytojo kabinete. Tuo tarpu visame pasaulyje ja serga daug žmonių – yra paskaičiuota, kad per metus visuose žemynuose padaroma per 10 milijonų hemorojaus gydymo intervencijų.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjusi šeimos gydytoja Jūratė Valiukienė atkreipė dėmesį, kad tokios ligos atsiradimo priežastys dažniausiai yra kelios.
„Pats hemorojaus atsiradimas labai kompleksinis dalykas. Nėra vienos priežasties, kodėl ši liga atsiranda. Prie to gali prisidėti padidėjęs abdominalinis slėgis, amžiaus ypatumai, degeneraciniai, žarnyno sienelėse vykstantys dalykai, veninio tonuso pasikeitimai. Taip pat ligos atsiradimui gali daryti įtaką atsiradęs venų sienelių uždegimas dėl mechaninių dirginimo veiksnių, tokių kaip užkietėję viduriai. Visas šis priežasčių kompleksas prisideda prie išangės audinių paburkimo. Jie padidėja ir tuomet atsiranda audinių iškritimas žemyn“, – apie ligos atsiradimo priežastis pasakojo šeimos gydytoja J. Valiukienė.
Hemorojus taip pat gali išsivystyti dėl netinkamos mitybos, kai valgoma itin aštriai ir per mažai skaidulinio maisto, dėl vartojamo alkoholio ar dėl nutukimo. Žinoma, labiau rizikuoja tie žmonės, kurie turi genetinį polinkį – paveldėtą veninės sistemos silpnumą.
Specialistė taip pat pabrėš, kad hemorojus labai dažnai atsiranda ir dėl netinkamos žmonių elgsenos tualete.
„Labai ilgas sėdėjimas tualete – vienas pagrindinių rizikos veiksnių hemorojaus atsiradimui. Tuštindamiesi tualete turėtume užtrukti daugiausiai 3 minutes, nes stanginimasis tuštinimosi metu ir ilgas sėdėjimas toje padėtyje ypatingai veikia išangės audinius. Šiais laikais mums kenkia telefonų tualete turėjimas. Tuomet laikas praleistas tualete nuo 3 minučių kartais prailgėja ir iki 30 minučių, nes tiesiog užsimirštame, kur mes ir dėl ko sėdime“, – apie netinkamus žmonių įpročius kalbėjo gydytoja.
Anot specialistės, atsiradusį hemorojų galima identifikuoti keliais būdais.
„Dažniausiai pacientai skundžiasi išangės srityje atsiradusiu deginimo ar niežėjimo pojūčiu, skausmu. Gali užčiuopti ir atsiradusį guzelį. Tačiau labiausiai pacientus gąsdina atsiradęs kraujavimas“, – apie ligos simptomus pasakojo gydytoja J. Valiukienė.
Laidoje gydytoja pateikė kelis efektyvius hemorojaus gydymo būdus.
„Hemorojaus gydymui galima naudoti žvakutes, tepalus ir tabletes. Visose ligos stadijose rekomenduojamos tik venoaktyvūs vaistai, tai yra mikronizuota išgryninta flavonoidų frakcija. Jie palengvina ne tik simptomus, bet tinka ir atkryčių profilaktikai, kad hemorojus taip greitai vėl nepasikartotų. Tokie vaistai yra plačiau žinomi venotonikų pavadinimu. Jie veikia ligos priežastį – būtent tą besivystantį venų sienelių uždegimą, sustiprina jų tonusą. Tai labai didelė ir greita pagalba pacientams. Ji gali būti derinama tiek su kitais gydymo būdais – žvakutėmis ar tepalais, tiek su operaciniu gydymu, kad pacientas galėtų greičiau pasveikti“, – pasakojo specialistė.
Anot „Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“ chirurgo, dr. Sergejaus Trusovo, nors ir vengiama dažnai kalbėti apie hemorojų, ši liga yra ganėtinai paplitusi.
„Remiantis statistika hemorojus – pakankamai dažnai pasitaikanti liga. Vakarų šalyse ja serga 4-7 procentai gyventojų. Tokios ligos operacijos 1,3 procento dažniau atliekamos vyrams nei moterims. Hemorojumi dažniau serga aukštą socialinį statusą turintys žmonės. Prie to prisideda sėdimas darbas, patogios minkštos kėdės, gausus maisto vartojimas, mažas fizinis aktyvumas“, – duomenimis dalinosi chirurgas dr. S. Trusovas.
Dažniausiai liga pasireiškia 45-65 metų amžiaus žmonėms. Pasak chirurgo, hemorojui progresuojant galima aptikti ir užčiuopiamų darinių.
„Pacientams atsiranda kaverniniai kūnai. Tai – daugiau mokslinis terminas. Dažniau mes tuos darinius vadiname hemoroidiniais mazgais. Kad būtų paprasčiau suprasti kaip jie atrodo, galime prisiminti išsiplėtusias kojų venas ir susiformavusius mazgus. Labai panašūs dariniai susidaro ir išangės kanale“, – kalbėjo dr. S. Trusovas.
Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis. Išoriniai hemorojiniai mazgai yra matomi, žmogus jaučia niežėjimą, skausmą, diskomfortą. Vidiniai mazgai yra tiesiosios žarnos viduje ir retai sukelia diskomfortą. Pastarieji dažniausiai pasireiškia tik neskausmingu kraujavimu tuštinantis.
Yra išskirtos ir 4 hemorojaus progresavimo stadijos. Pajutus pirmuosius požymius, delsti nereikėtų, nes kuo anksčiau liga nustatoma, tuo lengviau ir efektyviau išgydoma.
Anot gydytojo, vienas pagrindinių gydymo būdų yra venų tonusą didinančių ir kraujagysles saugančių preparatų naudojimas.
„Labai dažnas hemoroidinių mazgų konservatyvus gydymas – venotonikų vartojimas. Jie stiprina kraujagyslių sieneles, pagerina jų tonusą. Jeigu toks gydymas neduoda jokio atsako, galima pereiti prie minimaliai invazyvių būdų. Jeigu nepadeda ir tai, arba hemorojus yra aukštesnio laipsnio, tuomet taikomas operacinis gydymas“, – apie gydymo galimybes pasakojo gydytojas.
Pasak abdominalinės chirurgijos gydytojo, chirurgo, med. m. dr. Andriaus Karpavičiaus, net pusė penkiasdešimtmečių turi vienokių ar kitokių hemoroidiniams mazgams būdingų simptomų.
„Kai žmogus pradėjo vaikščioti ant dviejų kojų, pasikeitė jo gyvenimo būdas, atsirado ir šios problemos. Hemorojaus pagrindinė atsiradimo priežastis – neteisingas kraujo nutekėjimas iš mažojo dubens. Jeigu žmogus vaikščiotų ant keturių, nebūtų ir šios ligos“, – kalbėjo gydytojas A. Karpavičius.
Gydytojas pasakojo ir apie gydymo būdą, kuris naudojamas jau kone šimtmetį.
„Jeigu netinka mažai invazyvus gydymo būdas, tuomet pereiname prie chirurginių metodikų. Čia vėl yra aibė variantų, operacijų. Pats seniausias klasikinis gydymo būdas – atvira hemaroktomija. Taip operuojama yra net 100 metų ir tokia operacija yra pasiteisinusi“, – kalbėjo chirurgijos A. Karpavičius.
Nors ir efektyvu, tačiau tai pacientams sukelia gana didelį diskomfortą, nes skausmas po operacijos gali trukti mėnesį ar net šešias savaites.
Kaip teigė chirurgas, Lietuvoje jau pradėta domėtis ir taikyti kitokius operacijos būdus.
„Dar vienas populiarus chirurginis metodas – lazerinė hemoroidoplastika. Tokio gydymo būdo naudojimui buvo atliktas didelio masto lietuviškas tyrimas ir studijos, kurių metu šis metodas ir buvo panaudotas. Visame procese buvo pasiekta gan neblogų rezultatų“, – apie gydymo naujoves pasakojo specialistas.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai