Vasaros sezonas padovanoja daugelį malonių veiklų, pavyzdžiui: vandens sportą, maisto ruošimą lauke, šeimos šventes sode, deginimąsi saulėje, nakvojimą gamtoje, gryname ore. Tačiau, šiltasis sezonas turi ir savų pavojų, todėl turėtume būti atidūs ir pasisaugoti. Apžvelgiame dažniausiai pasitaikančius sveikatos sutrikimus vasarą.

Vabzdžių ir voragyvių įkandimai, įgėlimai

Atšilus orams, iš įvairiausių kampelių atgyja ir išlenda skirtingos vabzdžių ir voragyvių rūšys. Daugelis jų gelia ar kanda, ar net platina gyvybei pavojingas ligas. Erkės kelia vieną didžiausių grėsmių vasaros mėnesiais, jos aktyviausios yra nuo gegužės iki liepos. Tai – voragyviai, kurie platina gyvybei pavojingas ligas: Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Dažniausi šių infekcijų požymiai yra: karščiavimas, kūno skausmai ar bėrimas po erkės įkandimo, todėl turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją.

Norėdami išvengti erkių įkandimų, būdami lauke, dėvėkite šviesios spalvos drabužius – ant jų lengviau pastebimos erkės, sukiškite kelnes į batus ar kojines. Galite naudoti specialius purškalus, atbaidančius erkes. Grįžę namo, kruopščiai nusiprauskite duše.

Bitės, vapsvos, širšės, taip pat skaudžiai kanda ir netgi gali kilti alerginė reakcija. Norėdami apsisaugoti nuo įkandimų:

• Nelieskite jų lizdo;
• Dėvėkite batus, ypač žolėtose vietose, kur gali būti nemažai vabzdžių;
• Dažnai išmeskite šiukšles ir laikykite šiukšliadėžes uždengtas;
• Neleiskite didelės vandens srovės prie vabzdžių, nes tai padidina agresyvios reakcijos tikimybę;
• Venkite kvėpintis saldžiais kvapais.

Išsekimas dėl karščio arba karščio smūgis

Vasarą būna labai karštų dienų, o karštis sekina – kartais ilgai būti lauke netgi pavojinga gyvybei. Kuomet žmogus išsenka nuo karščio, gali pastebėti pagreitėjusį pulsą, galvos svaigimą, nuovargį, mėšlungį, pykinimą, paraudusią odą (jeigu buvo saulėje).

Ištikus karščio smūgiui, žmogus nesiorientuoja aplinkoje, neaiškiai kalba, susijaudina, jam skauda galvą, pagreitėja kvėpavimas ir pulsas. Reikia skubiai kviesti greitąją pagalbą.

Jei ketinate per karštį būti lauke, visada dėvėkite laisvus, šviesius ir kvėpuojančius drabužius, pavyzdžiui, iš lino, medvilnės. Taip pat gerkite daug vandens, darykite pertraukas nuo buvimo saulėje, sunkiai nesportuokite.

Apsinuodijimas maistu

Apsinuodijimu maistu ypač padaugėja vasaros mėnesiais. Pirma, bakterijos (įskaitant maistines bakterijas) klesti šiltoje, drėgnoje temperatūroje. Antra, mes dažniau gaminame maistą lauke vasarą, kur rečiau naudojami šaldymo ir valymo įrankiai, kurių temperatūra kontroliuojama. Gamindami patiekalus lauke, taip pat kartais pamirštame kruopščiai nusiplauti rankas, tai leidžia bakterijoms lengviau daugintis ir patekti į mūsų maistą.

Norint sumažinti apsinuodijimo maistu tikimybę, ruošiant maistą, svarbu dažnai nusiplauti rankas ir išvalyti kepimo paviršius. Atskirkite mėsą ir žuvį nuo kitų maisto produktų ir niekada nemaišykite žalių maisto produktų ar jų sulčių su jau virtais patiekalais.

Nudegimas saulėje

Blyškią, strazdanotą odą turintys asmenys, dažniau patiria rimtus nudegimus nei tamsesnės odos savininkai. Tačiau visi turėtų būti atsargūs, būdami saulėje: reguliariai naudoti specialius apsauginius kremus su aukštu SPF rodikliu, dėvėti galvos apdangalą, akinius nuo saulės, vengti per karščius degintis.

Daugelis saulės nudegimų savaime pagerėja po kelių dienų. Turėtumėte kreiptis į gydytoją dėl saulės nudegimų, kuriuos lydi gausios pūslės, galvos ir/ ar odos skausmas, karščiavimas.