Lietuvos mokslininkų atliekami tyrimai ir inovacijos jau greitai leis daug efektyviau gydyti senatvės ligas bei suteiks galimybę pristabdyti ar net visiškai išgydyti tokius sudėtingus susirgimus kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos.
 
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse per ateinančius 50 metų pensinio amžiaus žmonių skaičius išaugs nuo 60 mln. iki 100 mln. Per tą patį laikotarpį žmonių, perkopusių 80 metų, skaičius didės iki 38 mln. Mokslininkai mano, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės medicinos mokslas susidurs su naujomis ligomis, kurios pasireikš tik senyvo amžiaus žmonėms, todėl ateities medicinai kaip niekada bus svarbu nustatyti senatvinių ligų priežastis bei atrasti gydymo metodus.
 
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Gintaras Valinčius sako, kad per paskutinius kelis dešimtmečius įvykęs biotechnologijų šuolis visame pasaulyje leido padaryti ne vieną atradimą bei pabrėžia, kad Lietuvos mokslininkai šioje srityje neatsilieka nuo kitų ES mokslinių centrų.
 
Profesoriaus teigimu, vienas svarbiausių šiuolaikinio mokslo tyrinėjimo objektų – baltymai. „Baltymai yra labai svarbūs visuose organizmuose, kuriuose atlieka pačią įvairiausią funkciją. Jie yra tarsi maži fabrikėliai, kurie pašalina nereikalingas medžiagas, dalyvauja signalų perdavime, raumenų susitraukimo procesuose, regoje, klausoje, o smegenų veikla išvis neįmanoma be baltymų“, – kalbėjo prof. G. Valinčius.
 
Profesorius sako, kad bėgant metams, baltymų kiekis ir struktūra žmogaus organizme kinta, o tai turi įtakos įvairių ligų progresavimui.
 
„Bėgant metams, daugelis baltymų transformuojasi, keičiasi jų raiška, baltymų atsiradimo intensyvumas: kai kurių daugėja, o kai kurių mažėja. Taip pat pastebime, kad laikui bėgant įvyksta struktūriniai baltymų pokyčiai, todėl mes stengiamės išsiaiškinti, kokią įtaką tai turi ligų progresavimui, o atsakymai gali prisidėti prie sudėtingų senatvinių ligų gydymo“, – teigė VU atstovas.