Ortoreksiko kodeksas atrodo daugmaž taip (nustebsite, kiek frazių iš jo esate girdėję ir gal net patys vartoję!):
 

• Mes valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume.
• Valgio kokybė svarbesnė už jo skonį.
• Atsisakę svečiuose gardžių vaišių turėtumėte jaustis didvyriais.
• Negalima valgyti nieko ne savo namuose.
• Savo valgiaraštį reikia kruopščiai planuoti iki menkiausių smulkmenų ir VISADA skaičiuoti kalorijas.
• Kam bendrauti su žmonėmis, kurie nepritaria jūsų požiūriui į maistą?
• Jeigu nusižengėte savo mitybos taisyklėms, privalote nubausti organizmą griežtu pasninku.
• Galvok ne apie tai, kiek suvalgai, o apie tai, ką suvalgai.
• Kuo taisyklingiau maitiniesi, tuo teisingiau gyveni, ir motina gamta apdovanos tave ilgu gyvenimu.

 
Taisyklingos mitybos kultas paprastai dar papildomas jogos treniruotėmis, meditacijomis (apetitui nuslopinti), o apie jokį nikotiną, kavą, arbatą ir alkoholį negali būti nė kalbos.
 
Kartais prieinama iki tokių ekscesų, kad kiekvienas maisto kąsnis privalo būti sukramtytas tiksliai 27 arba 53 kartus, dantys valomi nebe dantų šepetėliu, bet specialiai paruošta medžio šakele. Ir šventai tikima, kad su kiekvienu žaliosios arbatos puodeliu, avižinės košės šaukštu ar daigintų kviečių sulčių gurkšniu artėjama prie „nušvitimo“, kai visi kiti neišvengiamai artėja prie mirties nuo aterosklerozės, insulto ar diabeto.
 
Gerais norais tik kelias į pragarą grįstas?
 
Sveikos mitybos psichozė reikalauja griežtos drausmės. Šią stadiją pasiekę žmonės jau ne valgo, o vartoja maistą pagal grafiką – kaip vaistus. Tačiau ortoreksikai tik žvelgiant iš šalies atrodo tvirti ir pasitikintys savimi. Iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Giliai širdyje jie slepia panišką baimę susirgti vėžiu, ateroskleroze, cukriniu diabetu ar nutukti. Todėl taip skrupulingai seka savo savijautą ieškodami tariamų ligų simptomų.