Šaltuoju metų laikotarpiu sutrikęs žarnynas – dažnas negalavimas. Netinkama mityba, nusilpęs imunitetas, stresas gali sąlygoti dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) atsiradimą, pasireiškiantį pilvo skausmais ar diskomfortu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pilvo pūtimu ir kitais nemaloniais simptomais.

Norint pasirūpinti sklandžia žarnyno veikla, vertėtų atkreipti dėmesį, dėl kokių priežasčių šaltuoju laikotarpiu gali atsirasti dirgliosios žarnos sindromas ir kaip atpažinti minėtą žarnyno sutrikimą.

Pagrindinės DŽS priežastys

Nors tikslios DŽS priežastys nėra žinomos, vienas dažnesnių veiksnių, lemiančių šio negalavimo atsiradimą – stresas. Tyrimai rodo, kad beveik pusė DŽS sergančių pacientų mano, kad jų simptomai atsirado ar paūmėjo po patirtos stresinės situacijos. Kaip žinia, šaltuoju laikotarpiu dirbame intensyviausiai, mažiau atostogaujame, taip pat kruopščiai ruošiamės didžiosioms žiemos šventėms, mažiau skiriame laiko sau, pamirštame fizinį aktyvumą ir gyvename sėsliau. Visą tai tik ir skatina vis didesnį stresą, perdegimą, o viso to viena iš galimų pasekmių – paūmėjęs arba išsivystęs dirgliosios žarnos sindromas.

Be abejonės, dirgliosios žarnos sindromas gali pasireikšti ir dėl netinkamos mitybos. Tikriausiai sutiksite, kad atšalus orams daugelio maitinimosi įpročiai taip pat pasikeičia. Šaltuoju metu vsi dažniau kyla pagunda pasimėgauti nesveikais, daug cukraus turinčiais užkandžiais, riebiu, mažai skaidulų turinčiu maistu ar kaloringais karštais gėrimais, kaip karštas šokoladas, kakava ar saldi arbata. Taip pat DŽS atsiradimą gali paskatinti ir nereguliarus valgymas ar dažnas persivalgymas.

Kaip atpažinti dirgliosios žarnos sindromą?

Siekiant išvengti ūmių žarnyno problemų itin svarbu kuo greičiau imtis priemonių ir nedelsiant kreiptis į specialistus, jei pastebėsite šiuos negalavimus:

• Kraujavimo iš virškinamojo trakto požymius;
• Naktinį pilvo skausmą ir/ar viduriavimą;
• Liesėjimą;
• Uždegimo požymius (karščiavimą, uždegiminius kraujo rodiklius);
• Mažakraujystę;
• Nuolatinį sveikatos blogėjimą;
• Naujai atsiradusius ir neišnykstančius per 1-2 savaites pilvo skausmus ar tuštinimosi sutrikimus.

Kaip sau padėti?

Pajutus minėtus DŽS simptomus, pirmiausia, rekomenduojama subalansuoti mitybą ribojant riebų maistą, suvartojamo cukraus kiekį, atsisakant gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio. Taip pat įžvelgus pirmuosius dirgliosios žarnos sindromo požymius reikėtų valgyti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto: pilnagrūdžių dribsnių košių, vaisių, daržovių ir išgerti 6-8 stiklines vandens per dieną. Taip pat labai svarbu laikytis valgymo režimo, valgyti neskubant (susikaupus, o ne skaitant knygą ar žiūrint televizorių) ir maisto produktus rinktis atsakingai.

Kita veiksminga pagalbos priemonė – probiotikai (gerosios bakterijos). Dirgliosios žarnos sindromo atsiradimą, kaip ir buvo minėta, lemia skirtingi veiksniai, tačiau vienas iš dažnai pasitaikančių – žarnyno mikrobiotos disbalansas, atsirandantis dėl streso, netinkamos mitybos ir kitų priežasčių.

Pastarasis gali sukelti padidėjusį žarnų sienelės pralaidumą, dėl ko ilgainiui atsiranda ir padidėjęs žarnų jautrumas bei skausmas. Teigiamas probiotikų poveikis mažinant dirgliosios žarnos simptomus pagrįstas moksliškai, todėl jei skundžiatės anksčiau įvardintais simptomais, probiotikai – vienas iš galimų variantų, kaip sau padėti.

Gerosios bakterijos prisijungia prie žarnyno sienelių ir sudaro sluoksnį, kuris pasižymi raminamuoju ir apsauginiu poveikiu. Vartodami probiotikus atkursite gerųjų bakterijų balansą, normalią mikroflorą ir sumažinsite žarnų jautrumą bei skausmą.