Lietuva žengia į naują skiepijimo nuo COVID-19 etapą – nuo šiol sustiprinti imunitetą dar viena vakcinos doze galės visi pilnamečiai šalies gyventojai, kurie buvo paskiepyti nuo koronaviruso anksčiau nei prieš 180 dienų.

Išimtis – tik „Janssen“ vakcinai

Nors iki šiol sustiprinančiajai vakcinai prioritetinėms asmenų grupėms buvo leidžiama ir „Moderna“ sukurta „Spikevax“ vakcina, jos pasirinkti nebebus galima. Šiuo metu laukiama daugiau duomenų dėl šios vakcinos naudojimo sustiprinančiajai dozei ir išvadų dėl gamintojo siūlymo tam naudoti tik pusę įprastos vakcinos dozės veikliosios medžiagos.

Sustiprinančiajai vakcinai Lietuvoje nuspręsta naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą „Comirnaty“ vakciną, nepriklausomai nuo to, ar prieš tai buvo skiepytasi „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinomis. Tuo metu „Janssen“ vakcina paskiepyti asmenys sustiprinančiajai dozei galės pasirinkti arba „Janssen“, arba „Comirnaty“ vakciną.

18 metų ir vyresni žmonės bus skiepijami po pilnos vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus ne mažiau kaip 180 dienų, tačiau 12 metų ir vyresniems pacientams, kurie serga lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gydytojo sprendimu sustiprinančioji „Comirnaty“ vakcinos dozė gali būti skiriama anksčiau – praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo antrosios vakcinos dozės.

Įprasta vakcinavimo schema

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, trečia, sustiprinančioji, vakcinos dozė nėra kažkas neįprasta – nemaža dalis vakcinų, pavyzdžiui, ir daugeliui jau įprasta vakcina nuo erkinio encefalito, yra naudojamos būtent pagal tokią schemą, kai pirma ir antra dozės suleidžiamos trumpesniu, o trečia – ilgesniu intervalu.

Pasak pašnekovės, tiek Izraelio, kuris anksčiausiai savo gyventojus suskiepijo nuo koronaviruso, tiek kitų šalių patirtis rodo, kad po pirmų dviejų dozių imuninis atsakas ilgainiui susilpnėja – remiantis imuniteto trukmės tyrimais, antikūnų kiekis reikšmingai sumažėja po antros vakcinos dozės praėjus 6 mėnesiams.

„Tad trečioji vakcinos dozė nuo koronaviruso labai svarbi, kai praeina ilgesnis laiko tarpas po pirmų dviejų, juo labiau dar pavojingesnės delta atmainos kontekste“, – pabrėžė ekspertė.

A. Žvirblienės teigimu, vėlgi atsigręžiant į Izraelio patirtį, po trečiosios dozės apsauga nuo koronaviruso infekcijos sustiprinama labai greitai ir efektyviai: oficialiais duomenimis, ši vakcinos dozė suteikė 11 kartų stipresnę apsaugą nuo užsikrėtimo bei 18 kartų stipresnę apsaugą nuo sunkios ligos, palyginti su tais žmonėmis, kuriems buvo suleistos dvi vakcinos dozės.

Sustiprinančiąja trečiąja COVID-19 vakcinos doze šiuo metu skiepijama ir kitose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose; tuo metu Liuksemburge trečioji vakcinų „Comirnaty“ ir „Spikevax“ dozė rekomenduojama imunosupresiniams pacientams, ypač po transplantacijų.

Sprendimai – nacionaliniu lygiu

Tikėtina, jog ateityje COVID-19 skiepai gali tapti periodiniais, kaip ir tai, kad didesnių sveikatos problemų neturintiems žmonėms skieptys reikėtų nebūtinai kasmet. Tačiau, kaip pripažino Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorė A. Žvirblienė, kol kas nėra patikimų duomenų, kiek galėtų trukti laikotarpis po trečios vakcinos dozės.

„Iki šiol visoms vakcinoms turėdavome aprašymus su pilna vakcinacijos schema, kada turi būti suleista pirma, antra, trečia dozė, ar reikės ketvirtos ir pan. Kadangi vakcinos nuo koronaviruso dar pakankamai naujos, tokios vakcinacijos schemos kol kas nėra, nei vakcinas registruojančios agentūros, nei gamintojai nepateikė jokių oficialių rekomendacijų, todėl šalys sprendimus priima nacionaliniu lygiu“, – aiškino pašnekovė.

Agentūros jau gauna naujus duomenis apie sustiprinančiąją vakcinos dozę bei jos tikslingumą, tad, pasak ekspertės, tokios oficialios rekomendacijos – tik laiko klausimas.

Tuo metu antikūnų tyrimą, sprendžiant sustiprinančiosios vakcijos poreikį, mokslininkė vertina nevienareikšmiškai.

„Antikūnų skaičius nėra vienintelis rodiklis, kuris rodo apsaugą nuo koronaviruso infekcijos, gali būti ir taip, kad netgi visiškai sumažėjus antikūnų lygiui žmogus vis tiek turi apsaugą“, – sako A. Žvirblienė.

Anot pašnekovės, nė viena šalių, kurios priėmė sprendimus dėl vakcinacijos sustiprinančiąja doze, taip pat neįtraukė antikūnų rodiklio dėl sprendimo skiepytis.

„Skirtingos šalys apsisprendžia dėl atitinkamo laikotarpio, pavyzdžiui, nuo koronaviruso paskiepyti Izraelio gyventojai papildomai skiepijami ne anksčiau kaip po 5, Jungtinės Karalystės – ne anksčiau kaip po 6, o JAV – ne anksčiau kaip po 8 mėnesių“, – komentavo mokslininkė.

Tarp skirtingų vakcinų – intervalas

Šiuo metu nemažai šalies gyventojų aktualūs ir skiepai nuo gripo, tad ekspertė primena kol kas galiojančias rekomendacijas vakcinacijos nuo koronaviruso kontekste.

„Nė viena vakcinų nuo COVID-19, kurios buvo užregistruotos Europoje, klinikinių tyrimų metu nebuvo patikrinta su kokiais nors kitais skiepais. Todėl jas reikia traktuoti kaip atskiras vakcinas, kurių veikimas kartu su kitomis šiandien nežinomas. Tačiau tokių duomenų taip pat netrukus turėtų atsirasti“, – prognozavo pašnekovė.

Tad specialistai tarp skiepų nuo koronaviruso ir gripo rekomenduoja mažiausiai dviejų savaičių intervalą.

Registruotis sustiprinančiajai vakcinos nuo COVID-19 dozei galima įprastu būdu: internetu www.koronastop.lt arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Dėl vakcinacijos galimybės gyventojai taip pat gali kreiptis ir į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Informacija apie vakcinaciją sustiprinančiąja trečiąja COVID-19 vakcinos doze generuojama ES skaitmeniniame COVID pažymėjime – jo ir galimybių paso galiojimo sąlygos nesikeičia.