Kosulys, lydimas švokštimo ir sunkaus kvėpavimo - kelia susirūpinimą. Ypatingai tuomet, jei kosulys pasirodo netikėtai, priepuoliškai, o vos jam praėjus ir vėl jaučiatės puikiai. Toks kosulys – dažniausias bronchinės astmos požymis.
Pavojaus signalas
Jei kalbėtume labai supaprastintai, bronchai – tai vamzdeliai, per kuriuos oras patenka į plaučius. Plaučiai orą apdoroja ir per kraujotaką pasiunčia deguonį į visą kūną. Normaliai funkcionuojantys bronchai be jokių trukdžių praleidžia orą, taigi žmogus gali laisvai kvėpuoti.
Jei žmogus serga bronchine astma, sustreikavę bronchai sukuria kliūtis laisvam kvėpavimui. Astma pasireiškia priepuoliais, kurie ištinka, kai į bronchus patenka kokie nors dirgikliai (kiekvienam žmogui jie gali būti skirtingi): tabako dūmai, nešvarus oras ir t.t. Šie dirgikliai sukelia bronchų susiaurėjimą, gleivinė paburksta ir pradeda formuotis gleivės. Visa tai ir trukdo laisvai kvėpuoti.
Ankstyvoje ligos stadijoje priepuoliai dažniausiai nebūna kenksmingi: netikėtai tampa sunku įkvėpti ir pasirodo kosulys. Jei astma negydoma pirminėse stadijose – bronchai po truputėlį siaurėja (sienelės sustorėja, o kai kurie bronchų vamzdeliai aplamai “suauga” ir nepraleidžia oro). Siaurėjantys bronchai vis dažniau sukelia dusulį ir vis dažnesnį kosulį, kuris galiausiai perauga į astmą.
Skirtingos astmos atmainos
Egzistuoja kelios astmos atmainos. Jos padalintos atsižvelgiant į tai, kas sukėlė bronchų susiaurėjimą:
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai