Gyvoji donorystė mūsų šalyje galima tarp artimų giminaičių ir sutuoktinių. Dažniausios transplantacijos, kai tėvai dovanoja inkstą savo vaikui. Apie ketvirtadalis tokių transplantacijų anksčiau negalėdavo būti atliekamos dėl nesuderinamų donoro ir recipiento kraujo grupių. Šiuo metu tai jau nėra kliūtis. Šiemet VUL Santariškių klinikose liepos mėnesį planuojama atlikti ketvirtąją nesuderinamų kraujo grupių transplantaciją iš gyvo donoro. "Tai yra galimybė padidinti transplantacijų kiekį. Tai reiškia, kad didėja skaičius žmonių, kuriuos išvaduojame nuo dializės procedūrų", - sako VUL SK Nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas.

Mūsų šalyje yra dvi gyvosios inkstų donorystės rūšys – transplantacijos esant suderinamoms ir nesuderinamoms kraujo grupėms. Pastarajai recipientas ruošiamas žymiai ilgesnį laiką, nes reikia pasiekti tokią būklę, kai organizmas bus pasirengęs priimti donoro organą, pašalinus antikūnus, galinčius sukelti atmetimo reakcijas. Pagal Japonijoje atliktus tyrimus nustatyta, kad po nesuderinamos kraujo grupės organo persodinimo recipientai kiek dažniau serga infekcinėmis ligomis, tačiau jos yra išgydomos antibiotikais ir pavojaus recipiento gyvybei nekelia.

"Vienas didžiausių rūpesčių – psichologinis barjeras, kurį reikia peržengti ir paprašyti savo artimo giminaičio dovanoti inkstą. Nors eksplantacija (inksto išėmimas iš gyvojo donoro) galima atlikti tik visiškai sveikam žmogui, prieš operaciją jis yra kruopščiai ištiriamas, tačiau kartais žmonės svyruoja, abejoja dėl sveikatos. Tai pasakytina ypač tais atvejais, kai kalbama apie vienintelį dirbantį šeimoje, kuris išlaiko visus šeimos narius. Užsienio šalyse dirba psichologai, kurie padeda žmonėms susitvarkyti su kylančiomis abejonėmis", - teigia doc. M. Miglinas.