Gydytojai kartais juokauja, kad kovoti su mitais apie gripą ne ką lengviau, nei su pačia infekcija. Atrodytų, liga visiems puikiai pažįstama, tačiau iš tiesų tiek nedaug apie ją žinome. Taigi šį kartą sklaidome mitus.

Mitas: sezoninis gripas nemalonus, tačiau nekenksmingas

Savu laiku labai daug kalbėjome apie kiaulių bei paukščių gripo keliamus pavojus, tačiau sezoninis gripas – ne mažiau pavojingas. Daugelis turi susidarę klaidingą nuomonę, kad gripas – tai paprasčiausias peršalimas, o iš tiesų gripą galima vadinti epidemijų karaliumi. Nė viena iš šiuo metu žinomų ligų neplinta taip greitai kaip gripas. Kasmetinių epidemijų metu suserga maždaug 15% visų žemės gyventojų. Skaičiai – tiesiog milžiniški.

Amerikos mokslininkai tvirtina, kad vidutinio sunkumo gripas sukelia tokį organizmo išsekimą, kuris gyvenimą sutrumpina vieneriais metais. Sergant sunkia gripo forma, tikėtinos įvairios komplikacijos: plaučių uždegimas, ausų uždegimai, sinusitai ir t.t. Be to, gripo virusas aktyvuoja chroniškas ligas, tokias kaip tuberkuliozė. Tiesa, nuo paties gripo praktiškai nemirštame, tačiau nuo jo sukeltų komplikacijų – gana dažnai.

Mitas: vakcina nuo gripo gali tapti susirgimo priežastimi

Skiepuose nuo gripo nėra gyvo viruso, todėl vakcina niekaip negali sukelti ligos. Tačiau vakcina gali sukelti imuninį organizmo atsaką – gali atsirasti lengvi ligos simptomai: nedidelis karščiavimas, raumenų skausmai ir t.t.

Be to, dažniausiai po vakcinavimo susirgę žmonės kaltina skiepus. O iš tiesų kalti gali būti tiesiog kiti virusai. Sezoninio gripo metu dažniausiai pastebimas ir kitų virusų paūmėjimas, taigi ne visuomet kaltas gripas. Beje, po vakcinos antikūniai organizme atsiranda tik po 2-3 savaičių, taigi šiuo periodu organizmas iš esmės nėra apsaugotas.