Atsikratyti priklausomybės nuo nikotino sunku. Tą žino kiekvienas, cigaretėms paaukojęs ne vienerius savo gyvenimo metus. Kuo didesnis “stažas” - tuo sunkiau. Ir tik po daugelio metų susimąstome, kaip gi nuo 1 cigaretės per savaitę perėjome prie pakelio per dieną?

Pirminė stadija

Pačioje pradžioje rūkymas būna epizodinio pobūdžio, taigi susidaro įspūdis, kad mesti rūkyti – vieni niekai. Tai galima padaryti kiekvieną minutę, pakanka tik panorėti. Kai kurie iš tikrųjų meta, tačiau kiti,  teisindamiesi, kad visada suspės, eina toliau. Atrodytų, na kas gi čia tokio, surūkyti po cigaretę per savaitę... anokia tragedija. Tačiau taip bus tik pačioje pradžioje. Vėliau viena cigaretė pavirs keliomis, o kelios pavirs į keliolika. Staiga cigaretė tampa įrankiu, padedančiu atsipalaiduoti, geriau ir greičiau galvoti arba geriausiu draugu, padedančiu prastumti laiką. Iš tiesų, į organizmą patekęs nikotinas paskatina dopamino ir adrenalino išsiskyrimą, todėl širdis ima plakti greičiau ir žmogus pagyvėja. Tačiau tuo pačiu išsiskiria ir kenksmingos medžiagos. Kol kas šiame etape nėra jokių neurologinių, fizinių ar psichikos sutrikimų, tačiau visi šie “malonumai” jau ne už kalnų.

Stadijos trukmė: 3-5 metai

Vidurinioji stadija

Šiame etape jau galime kalbėti apie priklausomybę nuo nikotino. Pasirodo pirmieji patologiniai organizmo pasikeitimai. Realioje perspektyvoje tikėtini pirmieji širdies ligų požymiai, hipertenzija, aritmija, tachikardija, miokardo infarktas ir net impotencija. Didžiausią krūvį, žinoma, turi atlaikyti plaučiai. Niekas negali žinoti, kaip viskas pasibaigs. Gal prasidės paprasčiausias chroniškas bronchitas, o gal likimas paruošė plaučių vėžį... Tačiau kaip ir įprasta, dauguma užkietėjusių rūkalių profilaktiškai savo sveikata nesirūpina, todėl paprasčiausiai nežino, kas su jais vyksta. “Kosėju? Na... praeis”. O vėliau tas kosulys tampa kasdieniu, įprastiniu reiškiniu. Tačiau blogiausia, kad dabar jau praktiškai niekas nebegalvoja “Mesiu, kai tik panorėsiu”.